Tautvydas Šernas, advokatų profesinė bendrija „Constat“
Kiekvienos procesinės prievartos priemonės pritaikymas reiškia asmens, kuriam priemonė pritaikyta, teisių ir laisvių apribojimą. Kardomosios priemonės yra šios: suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, užstatas, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau, svarbu žinoti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija kiekvienam asmeniui, kuriam paskirtos minėtos priemonės, garantuoja teisę kreiptis į aukštesnį prokurorą ar teismą.
Priklausomai nuo kiekvienos individualios situacijos, veikos, kuria asmuo yra įtariamas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi teisę paskirti kardomąją priemonę. Sprendžiant dėl tokios būtinybės, privaloma: atitinkamai parinkti jos rūšį, atsižvelgti į įtariamojo asmenybę, įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuolatinę gyvenamąją ir darbo vietą, kitokį legalaus pragyvenimo šaltinį, įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeimyninę padėtį bei kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės kardomosios priemonės skyrimui.
Kiekvienas asmuo, kuriam paskiriama kardomoji priemonė, remiantis BPK 62, 63 str., turi teisę sprendimą apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui, aukštesniajam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Tam, kad kiekvienas, kuriam yra taikoma kardomoji priemonė, parengtų kokybišką, aiškų ir motyvuotą skundą, privaloma nedelsti ir pareikalauti dokumento, kuris surašomas skiriant kardomąją priemonę. Dokumente, paprastai, nurodoma kardomosios priemonės rūšis, jos trukmė, pobūdis, ją taikantis asmuo ir laikotarpis. Tad ypatingai svarbu kiekvieną kartą pareikalauti, kad subjektas, skiriantis kardomąją priemonę, įteiktų šį dokumentą. Be to, vadovaujantis BPK 30, 31 str., nutartis ar nutarimas privalo būti pagrįstas, todėl asmuo, siekiantis parengti argumentuotą skundą, privalo gerai išanalizuoti anksčiau minėtus prokuroro ar teismo motyvus dėl kardomosios priemonės skyrimo.
Dėl šios priežasties, pravartu susipažinti su išsamesniais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Vadovaujantis BPK 44 str. 7 d., kiekvienas, nusikalstamos veikos įvykdymu įtariamas ar kaltinamas asmuo, turi teisę sužinoti pareikšto įtarimo ar kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Prokuroras, šiuo atveju, privalo kaltinamąjį supažindinti su ikiteisminio tyrimo pradžios pagrindu – pranešimu apie nusikalstamą veiką arba tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šiuose dokumentuose pateikiama naudinga ir papildoma informacija, reikalinga kardomosios priemonės skundui parengti. Būtinybei esant bei trūkstant argumentų dėl ikiteisminio tyrimo situacijos, vadovaujantis BPK 181 str., kiekvienas įtariamasis turi teisę bet kuriuo ikiteisminio tyrimo momentu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie gali būti laikomi papildomu skundo rengimo informacijos šaltiniu.
Rengiant skundą dėl kardomosios priemonės skyrimo, BPK nenumato jokių griežtų sąlygų šio procesinio dokumento turiniui, todėl jo motyvuojamoji dalis turėtų būti išdėstyta laisva forma, asmeniui priimtina apimtimi, nurodant nesutikimo priežastį su parinktos kardomosios priemonės rūšimi. Kiekvienas asmuo turi teisę atkreipti aukštesniojo prokuroro ar teismo dėmesį į tai, jog prokuroras procesiniame dokumente neatsižvelgė į minėtas, asmenį charakterizuojančias aplinkybes, atskleisti kitus nesutikimo su nutarimo skirti kardomąją priemonę motyvus.
Skundžiant prokuroro procesinius veiksmus, būtina žinoti ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir kontroliuojančio prokuroro duomenis, o skunde pakanka nurodyti, jog skundžiamasi aukštesniajam prokurorui. Skunde dėl teismo skiriamos kardomosios priemonės turi būti nurodytas aukštesnysis teismas, pagal teismingumą, numatytą BPK.
Atgal į sąrašą