Rikantas Aukškalnis, advokatų profesinė bendrija „Constat“
2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė du aplinkos apsaugos įstatymo (AAĮ) pakeitimo įstatymus (teisės aktų projektų Nr. XIVP-1403(2) ir XIVP-1404(2)). Tokiu būdu yra priimtas AAĮ straipsnių pakeitimo paketas, sudarantis apie 20 straipsnių (jų dalių) pakeitimus. Žinoma, dalis teisės aktų nuostatų yra keičiamos gana nežymiai ir, galima sakyti, sudaro redakcinio pobūdžio pakeitimus, kurie iš esmės tik patikslina ūkio subjektams kilusius klausimus, jiems vykdant ūkinę veiklą, tačiau verta žinoti ir esmines naujoves, kurios įsigaliojo pastaruosius pakeitimo įstatymus pasirašius Prezidentui ir paskelbus jas teisės aktų registre.
Numatyta, kad pakeitimai įsigalioja įvairiomis datomis, vieni pakeitimai nuo 2022 m. liepos 15 d., kiti 2023 m. gegužės 1 d., tačiau, manytina, kad ūkio subjektai turėtų į tai atsižvelgti ir pasiruošti numatytiems pakeitimams, nors, atrodytų, jog jie įsigalios dar negreitai. Apie atskirų straipsnių įsigaliojimą, informaciją pateiksiu juos trumpai apibendrindamas.
- Dėl AAĮ 19 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Paminėtina, kad iki pastarojo pakeitimo buvo nustatyta, kad aplinkos ministro įgaliota institucija (Aplinkos apsaugos agentūra kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis, tokiomis kaip Aplinkos apsaugos departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir kt.), prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrina, ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios. Tačiau į Taršos integruotos ir kontrolės leidimo (TIPK) ar taršos leidimo (TL) sąlygas, daugeliu atvejų nebuvo perrašomi bendrieji, konkrečiai veiklai taikomi aplinkosauginiai reikalavimai ir (ar) įrašomos ne visos sprendime dėl Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) nustatytos sąlygos, ir (ar) sprendime dėl PAV ar atrankos išvadoje nustatytos priemonės, reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkoje sumažinti, ir (ar) jį kompensuoti. Šie reikalavimai turi būti įgyvendinti iki įrenginio eksploatavimo ar ūkinės veiklos pradžios, todėl nurodyta patikrinimo apimtis nebuvo pakankama, siekiant įsitikinti, ar ūkinės veiklos objektas, ar ūkinė veikla atitinka visus jai keliamus aplinkosauginius reikalavimus, kuriuos ji (jis) turi atitikti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios.
Priėmus AAĮ 19 straipsnio 1 dalies pakeitimą, nustatyta, kad ūkinės veiklos objektas bus pradedamas eksploatuoti ir ūkinė veikla pradedama vykdyti, aplinkos ministro įgaliotai institucijai (Aplinkos apsaugos agentūra kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis) ne tik įsitikinus, kad ūkinės veiklos objekte įgyvendintos TIPK ar taršos leidime nurodytos sąlygos, bet, taip pat, įsitikinus, kad įgyvendinti ir konkrečiai veiklai taikomi aplinkosauginiai reikalavimai: sprendime dėl PAV nustatytos sąlygos ir (ar) sprendime dėl PAV, ar atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti, ir (ar) jį kompensuoti. Šie reikalavimai turi būti įgyvendinti iki eksploatavimo ar ūkinės veiklos pradžios. Taip pat papildyta, kad ūkinės veiklos objektas galės būti pradedamas eksploatuoti ir ūkinė veikla pradedama vykdyti tik tuomet, kai bus įgyvendinti tam tikri aplinkos apsaugos įstatymai: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos vandens įstatymas, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas, taip pat, įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyti techniniai, technologiniai reikalavimai įrenginių, kurių eksploatavimui privaloma turėti TIPK leidimą arba taršos leidimą, jeigu iš pastarųjų įstatymų nuostatų reikalavimai yra taikomi įrengimui ir (ar) konkrečiai ūkinei veiklai. Priimdamas šio straipsnio pakeitimą, įstatymų leidėjas siekia užsitikrinti, kad pradedami eksploatuoti ūkinės veiklos objektai ar pradedama vykdyti ūkinė veikla, atitiktų visus keliamus aplinkosauginius reikalavimus, kuriuos ji turi atitikti iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios. Šia nuostata taip pat siekiama užtikrinti kuo mažesnį galimą neigiamą poveikį aplinkai ir užkirsti kelią galimiems aplinkosauginių reikalavimų pažeidimams.
AAĮ 19 straipsnio 2 dalyje atliktas techninis pakeitimas, siekiant užtikrinti, kad būtų nustatyta prievolė ir vykdant veiklą organinius tirpiklius naudojančiuose (OTN) įrenginiuose, kurie pagal šio AAĮ 19-3 straipsnį turi būti įregistruoti laikantis tokiai veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos apsaugos standartų.
(Ši įstatymo nuostata (išskyrus 2 dalį, kuri įsigalioja 2023-05-01) įsigalioja 2022-07-15)
- Įstatymų leidėjo priimtame naujos redakcijos AAĮ 2 metais (ankstesnis terminas buvo iki 2021-12-31), pratęstas senų TIPK leidimų, išduotų pagal TIPK 2 priedo nuostatas, pakeitimas į taršos leidimus, vadovaujantis AAĮ nuostatomis, tačiau, tuo pačiu, papildyta, kad Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) turi teisę panaikinti leidimų galiojimą, jei veiklos vykdytojas nevykdo AAA reikalavimo pateikti informaciją, reikalingą senų TIPK leidimų pakeitimui; aplinkos ministro nustatytus reikalavimus, atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis (: atliekų dalį). Pakeitus AAĮ 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą terminą, t. y. pratęsus terminą 2 metams ir įtvirtinus AAĮ 19-2 straipsnio 11 dalies 12 punkte galimybę panaikinti leidimą, jeigu veiklos vykdytojas nevykdo teisėtų AAA reikalavimų pateikti informaciją apie vykdomą veiklą, kuri reikalinga taršos leidimo surašymui, sukuriamas mechanizmas, užtikrinsiantis Įstatymo Nr. XIII-704 9 straipsnyje įtvirtintos AAA prievolės įvykdymą. Tokiu būdu, Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos gali efektyviau vykdyti ūkio subjektų veiklos aplinkosauginę kontrolę.
Iki šiol galiojusiose AAĮ 19-1 straipsnio 14 dalies 9 punkto, 19-2 straipsnio 11 dalies 9 punkto redakcijose buvo numatyta, kad AAA turi priimti sprendimą panaikinti TIPK ar taršos leidimo galiojimą, jei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka, 3 kartus per metus nurodoma, kad TIPK ar taršos leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami. Įgyvendinant minėto punkto nuostatas, dėl jų taikymo praktikoje kildavo neaiškumų tiek AAA, tiek veiklą vykdantiems ūkio subjektams, pvz.: nuo kokios konkrečios dienos pradedami skaičiuoti 3 pažeidimai (t. y. 3 kartai per metus), kokie pažeidimai laikomi pakartotiniais, kokie atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimai laikytini normatyvų viršijimu ir pan. Iš esmės, tai buvo bandoma reguliuoti/kontroliuoti tik institucijoms priėmus bendrą sutarimą, jog pažeidimo fiksavimo momentas buvo traktuojamas nuo Patikrinimo akto surašymo, kuriame fiksuotas pažeidimas. Priėmus AAĮ pakeitimus, šie punktai patikslinti ir papildyti į pažeidimų, kuriuos nustačius 3 kartus per 12 mėn., panaikinamas leidimo galiojimas, sąrašą, įtraukiant pažeidimus, kai neleistinai už teritorijos ribų pateko šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai), veikla vykdoma nesilaikant TIPK leidime aprašyto atliekų naudojimo ar šalinimo technologinio proceso, viršijamas leistinas atliekų apdorojimo įrenginio pajėgumas, viršijamas didžiausias leidžiamas šalinti atliekų kiekis, tvarkomos TIPK leidime nenurodytos atliekos. Taip pat patikslinta (papildyta) AAĮ 19-1 straipsnio 15 dalis ir 19-2 straipsnio 12 dalis numatant, kad pažeidimų fiksavimo tvarką, pažeidimų fiksavimo dokumentų teisinę galią ir sprendimo dėl TIPK ar taršos leidimo galiojimo panaikinimo priėmimo procedūrą, tvirtins aplinkos ministras. Ši tvarka bus ypatingai svarbi, nes ūkio subjektams paaiškės, kokie dokumentai bus laikomi atspirties tašku, nuo kurio bus fiksuojami pažeidimai.
AAĮ 19-1 straipsnio 14 dalis ir 19-2 straipsnio 11 dalis papildomi punktais, kuriais vadovaujantis AAA galės panaikinti TIPK arba taršos leidimo galiojimą, jei leidimo turėtojas nebeturi teisės naudoti ar valdyti, leidime nurodytai veiklai vykdyti, naudojamą nekilnojamąjį turtą, ar jo dalį, ir (ar) įrenginį, ar jo dalį. Taigi ūkio subjektams rekomenduojama peržiūrėti nuomos, panaudos sutartis, kurių pagrindu buvo (yra) naudojamas nekilnojamasis turtas ir (ar) įrenginys, kad, dėl galimai susidariusios situacijos (pasibaigusių sutarčių), nebūtų priežasties TIPK ar taršos leidimo naikinimui. Įstatymo 19-1 straipsnio ir kituose, aukščiau nenurodytuose 19-2 straipsnio pakeitimuose patikslinamos nuorodos, į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nurodytą sprendimą, dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, siekiant aiškiau reglamentuoti AAĮ 19-1 straipsnio 14 dalies ir 19-2 straipsnio 11 dalies nuostatas, reglamentuojančias TIPK ar taršos leidimo galiojimo panaikinimo atvejus ir jų įgyvendinimą.
AAĮ 19-3 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta, kad OTN įrenginio registracijos duomenys negali būti teikiami įgaliotai institucijai, kol nebus pašalintos OTN įrenginio išregistravimo už didelius pažeidimus priežastys: neįvykdytas privalomasis nurodymas sustabdyti veiklą; įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis PAV atrankos išvadą arba sprendimą; vykdoma veikla neįgyvendinus PAV sprendime ar atrankos išvadoje nustatytų sąlygų ir priemonių (kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos pradžios) reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, arba nepraėjus AAĮ nustatytam laikotarpiui (2 metams) nuo įrenginio išregistravimo dėl išmetamų lakiųjų organinių junginių (LOJ) ribinių verčių viršijimo 3 kartus per paskutinius 12 mėnesių nustatymo, ir (ar) išmetamų LOJ monitoringo nevykdymo, arba tokio pažeidimo nenutraukimo ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo nustatymo dienos (išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimo pašalinimui nustatytas ilgesnis terminas) (AAĮ 19-3 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio pakeitimai (papildymai) atlikti, siekiant šio straipsnio nuostatas suderinti su atitinkamai pakeistų 19-1 ir (ar) 19-2 straipsnių susijusiomis nuostatomis, reglamentuojančiomis leidimo keitimo, leidimo galiojimo panaikinimo pagrindus, saugų įrenginio veiklos nutraukimą, panaikinus leidimą, taip pat siekiant prevencinių tikslų – nustatyti, kad OTN įrenginių registracijos duomenys turėtų būti tikslinami fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus, viršijus pagal LOJ taisyklių reikalavimus taikomas išmetamų LOJ ribines vertes. Tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas bei, siekiant apibrėžtumo, įvardinti konkretų minimalų terminą OTN įrenginio registracijos patikslintų duomenų pateikimui, kuris turėtų būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o viršijus 2 kartus per metus taikomas išmetamų LOJ ribines vertes (jei tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti įrenginio eksploatavimo sąlygas), ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų.
(Šios įstatymo nuostatos (išskyrus 19-3 straipsnio pakeitimus, kurie įsigalioja 2023-05-01) įsigalioja 2022-07-15)
- Įstatymų leidėjas, priimdamas naują AAĮ redakciją, ženkliai padidina baudų dydžius už alyvos atliekų, kurios priskiriamos prie pavojingųjų atliekų, netinkamą tvarkymą, t. y. už apdorojimą, įskaitant deginimą ar naudojimą energijai gauti, neturint tam teisės, ir perdavimą ar pardavimą asmenims, kurie nėra atliekų tvarkytojai (AAĮ 81 ir 89 straipsniai). Kaip skelbiama aplinkos ministerijos informaciniuose pranešimuose, šių baudų dydžiai padidinami, norint atgrasyti asmenis nuo ketinimų deginti alyvos atliekas reikalavimų neatitinkančiuose įrenginiuose, ar jas perduoti asmenims, kurie neturi teisės tvarkyti tokių atliekų. AAĮ naujoje redakcijoje numatyta: juridiniams asmenims už pavojingųjų atliekų (kurioms priskiriamos alyvos atliekos) apdorojimą, neturint tam teisės, ar už perdavimą asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokias atliekas, nustatytos baudos siekia nuo 2000 iki 32000 eurų, atsižvelgiant, koks tokių atliekų kiekis neteisėtai apdorotas ar perduotas kitiems asmenims. Pakartotinai padarius minėtus pažeidimus, skiriama iki 2,25 karto didesnė bauda (maksimaliai 60000 eurų), lyginant su bauda už pirmą kartą padarytus pažeidimus. Įsigaliojus šiam AAĮ pakeitimui tikėtina, kad aplinkosauginę kontrolę vykdantys Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dar dažniau pradės rengti akcijas, vadinamas „Garažiukais“, siekiant kontroliuoti, kaip tvarkomos pavojingos alyvos atliekos. Dėl šios priežasties ūkio subjektams, įskaitant ir fizinius asmenis, vykdančius individualią veiklą ar dirbantiems su verslo liudijimais, siūloma peržiūrėti, kaip jų veikloje tvarkomos alyvos atliekos ir (ar) jos perduodamos asmenims, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas, nes, priešingu atveju, gali būti priimami jiems nepalankūs finansiniai sprendimai.
Taip pat, įstatymų leidėjas pakeitė AAĮ įstatymo 56 straipsnį ir padidino baudų dydžius už neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti arba sprendimui dėl PAV priimti pateikimą. Šiuo atveju nustatytos baudos siekia nuo 1400 iki 6000 eurų.
(Šios įstatymo nuostatos įsigalioja 2022-07-15)
- AAĮ, dėl aiškumo, ūkio subjektams ir aplinkosauginę kontrolę vykdantiems pareigūnams, patikslino AAĮ 47 straipsnio 1 dalį ir 55 straipsnio 5 dalį, siekiant aiškiau reglamentuoti, kokiais atvejais AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje nurodytiems pažeidimams taikomas AAĮ 47 straipsnyje nurodytas rašytinis įspėjimas, o kokiais – iš karto, be rašytinio įspėjimo, skiriamos AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatytos sankcijos. Šie pakeitimai sąlygoja tai, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui nustačius, jog ūkinė ar kitokia veikla vykdoma, objektai naudojami nesilaikant TIPK ar taršos leidime nustatytų sąlygų, iš karto, netaikant AAĮ 47 straipsnyje nustatyto įspėjimo instituto taikymo, būtų pradėda bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena.
Taip pat AAĮ 55 straipsnis papildytas naujomis veikomis, kuomet ūkio subjektui gali būti taikomos ekonominės sankcijos, t. y., kuomet ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų (išskyrus pažeidimus, nurodytus AAĮ 57, 75 ir 76 straipsniuose), po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtrauks baudą nuo 1000 iki 2000 eurų. Pakartotinai padarius tą patį pažeidimą, grėstų nuo 2000 iki 5000 eurų bauda. Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas, negavus AAĮ 19 straipsnyje nurodyto aplinkos ministro įgaliotos institucijos sprendimo, kad ūkinės veiklos objektas atitinka TIPK leidime nurodytas sąlygas, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios, užtrauks baudą nuo 5000 iki 10000 eurų. Analogiški ūkio subjekto veiksmai, jeigu buvo gautas taršos leidimas, tačiau negautas leidimas pradėti veiklą, o veikla pradėta, užtrauks baudą nuo 2500 iki 5000 eurų.
(Šios įstatymo nuostatos įsigalioja 2022-07-15)
Apibendrinant priimtus Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus, galima daryti išvadą, kad tiek įstatymų leidėjas, tiek vykdomosios valdžios institucijos siekia, kad ūkio subjektai dėtų maksimalias pastangas aplinkos apsaugos kokybės užtikrinimui ir būtų atgrasomi nesilaikyti teisės aktų reikalavimų didelėmis baudomis. Tikėtina, kad verslą vykdantiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims teks nemaža finansinė našta, įgyvendinant nustatytus pakeitimus, pvz.: įsirenginėjant priemones, užtikrinančias, kad kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) nepatektų už TIPK ar taršos leidime nustatytų ribų. Jei anksčiau dėl šio pažeidimo nebuvo naikinami leidimai, tai nuo šios naujos AAĮ redakcijos įsigaliojimo datos (2022-07-15), padarius tokį pažeidimą 3 kartus per 12 mėnesių, grės netekti TIPK ar taršos leidimo. Tačiau, kaip sakoma liaudies patarlėje: „vėjo nesustabdysi“, o, šiuo atveju, jis gali lemti ir viso verslo ar verslo dalies praradimą. Dėl šios priežasties rekomenduojama ūkio subjektams nedelsti ir pradėti įgyvendinti priemones, kad minėtos kietosios medžiagos nesklistų už veiklos vykdymo teritorijų ribų.
Atgal į sąrašą