Svarbiausi darbo sutarties punktai – į ką būtina atkreipti dėmesį įsidarbinant?

2021-08-06

Vidmondas Vėgelis

Šiomis dienomis daugelis žmonių, norėdami kuo greičiau įsidarbinti, nėra linkę kantriai, nuosekliai ir iki galo perskaityti sudaromos darbo sutarties tekstą. Tačiau dėl ne galutinai išdiskutuotų darbo sutarties sąlygų šalims ateityje gali kilti konfliktinių situacijų, todėl, pasirašant darbo sutartį, išsinagrinėti joje surašytas tiek savo, tiek darbdavio teises ir pareigas, abipusius šalių įsipareigojimus ir kitas sąlygas yra tiesiog būtina.

Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį pasirašant darbo sutartį? 

Svarbiausia rašytinės  darbo sutarties dalis – būtinųjų darbo sutarties sąlygų joje suformulavimas, išdėstymas. Darbo sutartis laikoma sudaryta tik tuo atveju, kai šalys susitaria dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo  funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.

Darbo sutarties formos reikalavimai

Darbo sutartis turi atitikti tam tikrus keliamus formos reikalavimus. Sutartys tarp darbuotojo bei darbdavio paprastai sudaromos pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-343 patvirtintą pavyzdinę darbo sutarties formą. Tačiau ji nėra privaloma darbo sutar­ties šalims. Šalys gali pačios savo nuožiūra išdėstyti sutarties turinį. Kartais darbo sutartį gali sudaryti ne vienas, bet keli dokumentai.

Įprastine praktika tampa darbo sutar­ties šalių elektroninė komunikacija — elektroniniai laiškai, kuriuose išreiškiama suderinta šalių valia darbo sutarties sąlygų nustatymo klausimais, darbo sutarties pasirašymas elektroniniu parašu ir kt.

Darbo funkcija

Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti įvardintos bei aprašytos busimo darbuotojo darbo funkcijos, užduotys, kurias reikės atlikti atitinkamoje darbo pozicijoje. Jeigu būsimo darbo funkcijos apibrėžtos neaiškiai, pernelyg abstrakčiai – visuomet galima tartis su darbdaviu ir šias funkcijas detalizuoti. Priešingu atveju, ateityje dėl neaptartų darbuotojo funkcijų gali kilti ginčai, kadangi pasitaiko atvejų, kai darbuotojui skiriamos užduotys, kurios darbo sutartyje nebuvo apibrėžtos. Todėl prieš pasirašant darbo sutartį, visada rekomenduojama kruopščiai perskaityti darbo funkcijos aprašymą bei aptarti su darbdaviu dėl busimų pareigų vykdymo kylančius klausimus.

Darbo užmokestis

Bet kurioje darbo sutartyje turi būti įtvirtintas šalių susitarimas dėl darbo apmokėjimo. Atsižvelgiant į Darbo kodekso (toliau – DK) 140 str. 1 dalį,  kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato įstatymai ar kiti norminiai darbo teisės aktai. Tokiu atveju darbo sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas.

Mėnesinis atlygis yra išmokamas ne rečiau, kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo – kartą per mėnesį. Jeigu darbas vyksta pamainomis ir mokamas valandinis užmokestis, reikia atkreipti dėmesį į valandinius skirtingo paros meto atlyginimo tarifus, kadangi už darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (DK 144 str. 3 d.). Taip pat rekomenduojama atidžiai susipažinti ir su kitomis atlyginimo išmokėjimo sąlygomis – iki kurios kalendorinio mėnesio dienos  jis turi būti išmokamas, bei ar atlyginimas išmokamas kartu su avansu, ar atskirai.

Darbovietė

Dar­bovietės sąvoka yra gana plati. Darbovietė gali nesutapti su darbo funkcijų atlikimo vieta, o būti tik ta vieta, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus darbui. Darbovietė suprantama kaip  darbdavio veiklą vykdantis struktūrinis organizacinis darinys (filialas, atstovybė ar kitas struktūrinis, gamybinis, prekybinis ar kitos veiklos pa­dalinys), kuriame savo darbo funkciją atlieka darbuotojas (DK 21 str. 4 d.). Dar­bovietės įvardijimas darbo sutartyje (kartais darbdavys turi ne vieną darbovietę) yra svarbus faktorius sprendžiant apie darbuotojo organizacinį pavaldumą, jo paklusimą padalinio vidaus tvarkai ir pan.

Be aukščiau išvardytų visoms darbo sutartims privalomų būti­nųjų darbo sutarties sąlygų, į sutartį gali būti įtraukta ir įvairių kitokių mažiau reikšmingų sąlygų (dėl išbandymo, nekonkuravimo, mokymosi, konfidencialios informacijos apsaugos, automobilio sutei­kimo, įvairių socialinių garantijų ir lengvatų ir pan.). Jos vadinamos papildomosiomis darbo sutarties sąlygomis. Dėl šių darbo sutarties sąlygų kiekvienoje sutartyje tartis nėra būtina, tačiau susitarus dėl jų jos tampa privalomos darbo sutarties šalims.

Bandomojo laikotarpio sąlyga

Darbo sutartyje gali būti įrašytas bandomasis laikotarpis. Per šį laikotarpį darbdavys dažniausiai siekia įvertinti kandidato į atitinkamas pareigas kompetenciją, motyvaciją bei plačiau išanalizuoti kitus svarbius įgūdžius. Svarbiausia atkreipti dėmesį į bandomojo laikotarpio trukmę, kadangi šis laikotarpis pagal į DK 36 str. 2 d. negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai, o jį pratęsti – draudžiama. Taip pat pravartu atminti, kad bandomojo laikotarpio metu tiek darbdavys, tiek darbuotojas darbo sutartį gali nutraukti anksčiau, nei įprasta – įspėjant prieš 3 darbo dienas, nebent sutarta kitaip.

Konfidencialumo įsipareigojimai 

Labai svarbi, nors ir neprivaloma, darbo sutarties dalis – konfidencialumo įsipareigojimai. Darbo sutartyje paprastai būna nurodomos darbovietės konfidencialios ir kitos informacijos naudojimo sąlygos, taip pat šioje dalyje gali būti aprašomos ir nekonkuravimo sąlygos. Pažymėtina, kad konfidenciali informacija negali būti laikomi duomenys, kurie yra viešai prieinami, taip pat konfidencialios informacijos atskleidimo draudimas netaikomas tuomet, kai informacija teikiama valstybės ar savivaldybės institucijoms apie darbdavio daromus pažeidimus (DK 39 str. 1 d.). Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienerius metus po darbo santykių pasibaigimo, nebent šalys susitartų kitaip ( DK 39 str. 3 d.).

Darbo sutarties nutraukimo sąlygos 

Ši darbo sutarties dalis nemažiau aktuali, nei visos kitos. Rekomenduojama atkreipti dėmesį į sąlygas dėl įspėjimo, kai darbuotojas išeina arba yra atleidžiamas iš darbo. Darbuotojas, norįs nutraukti darbo sutartį be svarbių priežasčių, turi įspėti darbdavį prieš dvidešimt kalendorinių dienų pateikiant rašytinį pareiškimą (DK 55 str. 1 d.). Jeigu sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių, informuoti reikia bent prieš 5 darbo dienas ( DK 56 str. 1 d.).

Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, yra įspėjama prieš vieną mėnesį, o jei santykiai tęsiasi trumpiau, nei vienerius metus – prieš dvi savaites.

Apibendrinant galima teigti, jog savo teisių bei pareigų žinojimas įsidarbinant yra gan didelis privalumas, todėl visada reikia stengtis išanalizuoti pasirašomą darbo sutartį kuo nuodugniau, nepaliekant jokių klaustukų, ir tuo būdu jaustis ramiai ir užtikrintai pradedant naują gyvenimo veiklos etapą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra abejojama dėl kurių nors darbo sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojo naudai.