Apgynėme klientą ginče dėl daugiau kaip 500 000 eurų tariamų nuostolių

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pasibaigė ne vienerius metus trukęs ginčas, kilęs iš nutrūkusių ikisutartinių santykių. Advokatų kontoros „Constat“ komandai pavyko apginti klientą nuo daugiau kaip 500 000 eurų reikalavimo atlyginti tariamus ieškovo patirtus nuostolius.

Ginčas kilo iš preliminariosios sutarties dėl būsimo turto, kurio atsiradimas buvo tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procesu ir kuris sutarties sudarymo metu dar neegzistavo kaip civilinės apyvartos objektas. Šalys buvo sutarusios neapibrėžto turto kainą. Nepaisant to, klientas nusprendė nutraukti sutartį ir grąžino ieškovui visą gautą sumą.

Byloje ieškovas siekė prisiteisti vadinamąją negautą naudą, ją grįsdamas skirtumu tarp sutartinės kainos ir vėliau, jau po preliminariosios sutarties nutraukimo, paaiškėjusios potencialios turto rinkos vertės.

Teismų tokie argumentai neįtikino. Galutine nutartimi teismas konstatavo:

• Pirma, preliminariosios sutartys dėl būsimo turto kvalifikuotinos kaip rizikos sandoriai. Profesionalus rinkos dalyvis, sąmoningai sudarydamas kelias analogiškas sutartis ir pats jų pobūdį įvardydamas kaip „loteriją“, negali pagrįstai tikėtis, kad nepasiteisinusi verslo rizika bus kompensuota civilinės atsakomybės būdu.

• Antra, apeliacinis teismas aiškiai apibrėžė lūkesčio intereso gynimo ribas ikisutartiniuose santykiuose. Teismas pabrėžė, kad lūkesčio interesas yra išimtinis ikisutartinės atsakomybės gynimo būdas, taikytinas tik tuomet, kai derybos pasiekia tokią pažangą, jog tarp šalių susiformuoja pagrįstas abipusis pasitikėjimas, savo intensyvumu prilygstantis pagrindinei sutarčiai. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo kvalifikuota kaip rizikos sandoris – jos sudarymo metu nebuvo nei konkretaus turto, nei jo vertės, todėl teismas konstatavo, kad ieškovui objektyviai negalėjo susiformuoti pagrįstas lūkestis įgyti itin didelės vertės turtą už fiksuotą kainą. Civilinė teisė tokiose situacijose negina hipotetinės, ex post konstruojamos būsimos naudos.
• Trečia, buvo akcentuota, kad žala turi būti reali ir įrodyta, o ne konstruojama remiantis vėliau paaiškėjusiomis turto rinkos vertėmis ar abstrakčiais skaičiavimais. Vien tai, kad sandoris galėjo būti pelningas, savaime nesukuria pagrindo civilinei atsakomybei.

Ši byla aiškiai brėžia ribą tarp verslo rizikos ir civilinės atsakomybės, ypač tais atvejais, kai sudaromi sandoriai dėl būsimo turto, priklausančio nuo viešosios teisės reguliuojamų procesų.

Nutartis dar gali būti peržiūrėta kasacine tvarka.

Ginče klientui atstovavo kontoros partneris, advokatas dr. Karolis Kurapka ir vyresnioji teisininkė, advokato padėjėja Justė Kavaliauskaitė.