Apie rekomendaciją išviešinti dirbtinio intelekto pagalbą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – „LAT“) 2025 m. gegužės 2 d. paskelbė atnaujintas Rekomendacijas asmenims, paduodantiems kasacinį skundą ir kitus procesinius dokumentus (toliau – „Rekomendacijos“).

Kaip skelbta LAT interneto tinklapio naujienų skiltyje,[1] „Rekomendacijose yra atnaujintos nuostatos dėl kasacinio skundo turinio ir formos. Akcentuotas kasacinio skundo turinio aiškumas ir sąsajumas su skundo argumentais ir jame keliamais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais, sudarančiais kasacijos pagrindą, taip pat keliamos teisės aiškinimo ir taikymo problemos, sudarančios kasacijos pagrindą, išgryninimo, o ne skundo apimties svarba“.

Tačiau labiausiai dėmesys krypsta į kitą Rekomendacijų papildymą. Atnaujintų Rekomendacijų 6.3. punkte nurodoma: „kai kasaciniam teismui teikiamas procesinis dokumentas ar jo dalis rengiami naudojantis generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiais, toks faktas turėtų būti išviešinamas dokumento pradžioje ar pabaigoje pažymint, kad kasaciniam teismui  teikiamas procesinis dokumentas ar jo dalis parengti generatyvinio dirbtinio intelekto pagalba, o jo turinys buvo atidžiai patikrintas procesinį dokumentą parengusio (teikiančio) asmens“.

Rekomendacija sąlygota aktualijų?

Dirbtinio intelekto (Artificial General Intelligence, toliau – „DI“) ir jo panaudojimo galimybių (bei pasitaikančių nusivylimų pabandžius naudoti) tema šiuo metu yra itin aktuali ne tik bendrai visuomenėje, tačiau ir tarp praktikuojančių teisininkų. Ne paslaptis, jog (nors ir labai nesiafišuojant) vyksta pakankamai intensyvūs bandymai pritaikyti DI galimybes praktiniame teisininko darbe – ieškant informacijos, rengiant procesinius dokumentus ir pan.

Nesenai nuskambėjo ir didelio ažiotažo (bent jau teisininkų bendruomenėje) sulaukė LAT 2025-03-06 atskiroji nutartis informuoti Advokatų tarybą apie galimai kolegos advokato padarytus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatų pažeidimus. Nors pačioje 2025-03-06 atskirojoje nutartyje nėra jokios užuominos apie DI, tačiau viešoje erdvėje atvirai diskutuota, kad kolegai rengiant kasacinį skundą buvo pasinaudota DI įrankiais, dėl ko skundo motyvai tapo ne visai tiksliais.

Pažymėtina, kad:

• kolegos kasacinis skundas, dėl kurio argumentų kilo vėlesnis ažiotažas, sėkmingai „įveikė“ LAT civilinių bylų atrankos barjerą. Atrankos kolegija privalėjo tikrinti kasacijos pagrindus (Civilinio proceso kodekso (toliau – „CPK“) 346 straipsnis), t. y. – ar kasaciniame skunde atskleistas žemesnės instancijos teismų padarytas materialinės, ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui; kadangi kolegos kasacinis skundas grįstas ir nuorodomis į LAT nutartis kitose civilinėse bylose (šios nuorodos vėliau ir tapo pagrindiniu atskirosios nutarties objektu) – ar žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo būtent nurodomose LAT nutartyse suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
• žinoma, jog po tokio tikrinimo tolimesniam nagrinėjimui statistiškai priimama tik apie 17% kasacinių skundų civilinėse bylose per metus[2]. Taip pat žinoma ir suprantama, jog sprendžiant dėl paminėtų kasacijos pagrindų, būtent tikrinimo LAT atrankos kolegijoje metu turėtų būti susipažinta su kasaciniame skunde nurodomomis LAT nutartimis…
• praktikoje susiduriame ir su panašiomis klaidomis teismų (ypač pirmos instancijos) nutartyse – kai sprendime/nutartyje nurodomoje byloje nėra tokio išaiškinimo, koks yra pateikiamas, ar kitokiomis klaidomis (akivaizdžiai netikslūs skaičiavimai, nurodomi neaktualūs įstatymų straipsniai ir pan.) Teisėjų etikos ir drausmės komisija laikosi nuostatos[3], jog teisėjai gali klysti ir tai negali būti pagrindu jų drausminei atsakomybei. Minimos LAT 2025-03-06 atskirosios nutarties kontekste kyla klausimas, ar turėtų keistis ir teisėjų daromų klaidų sprendimuose/nutartyse vertinimas?

Reikia tikėtis, jog Lietuvos Advokatų Taryba (ar garbės teismas), spręsdami dėl kolegos atsakomybės LAT 2025-03-06 atskirosios nutarties motyvų pagrindu tinkamai įvertins visas aplinkybes ir priims pagrįstą sprendimą.

Minimame kontekste kyla noras pateikti keletą įžvalgų apie minimo Rekomendacijų 6.3. punkto nuostatų tikslumą, taikymo galimybes ir privalomumą.

DI – tik darbo įrankis

Bendrovė Open AI, DI pritaikymo visuotiniam naudojimui pionieriai (platformos Chat GPT kūrėja ir administratorė) DI apibrėžia kaip visiškai autonominę sistemą, „kuri ekonomiškumu pranoksta žmones“ (highly autonomous systems that outperform humans at most economically valuable work)[4]. Analogiškai DI apibrėžiamas ir Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje[5] (intelektualizuota sistema, turinti dirbtinį protą), ar DI, kaip reiškinį nagrinėjančių mokslininkų[6] (automatinė sistema).

Nors Open AI teiginiai apie DI gebėjimus veikti visiškai autonomiškai ir ekonomiškiau, nei žmogus kol kas labai diskutuotini, nekyla abejonių, jog DI yra sistema, kurios pagrindu galima atlikti tam tikras funkcijas. Tai pripažįstama ir Rekomendacijų 6.3. punkte, DI įvardinant kaip įrankį.

Jokie įrankiai, sistemos (bent žinomos Lietuvoje) kol kas neturi galimybių be žmogaus (teisės specialisto) tinkamai parengti kasacinio skundo. Tai galima spręsti ir iš LAT 2025-03-06 atskirojoje nutartyje aprašyto atvejo (jei minimu atveju iš tiesų buvo naudotasi DI paslaugomis – kas, kaip jau paminėta, nėra viešai patvirtinta).

Kyla klausimas, kodėl tokiu atveju Rekomendacijų 6.3. punkto nuostatos apskritai reikalingos?

Reikia išviešinti visus įrankius?

Rengiant kasacinį skundą naudojami įvairūs įrankiai: kompiuteriai – vientisi („nešiojami“), ar susidedantys iš atskirų komponentų (sisteminis blokas, monitorius, klaviatūra, pelė), spausdintuvai, popierius. Tam tikra prasme prie tokių „įrankių“ galima priskirti ir kavos puodelius, be kurių kasacinio skundo motyvus generuoti būtų kur kas sudėtingiau. Tačiau nei vieno šių įrankių panaudojimo kasaciniame skunde išviešinti pagrįstai nėra rekomenduojama.

Jei kalbėti apie DI kaip ne apie materialų įrankį, tai tokių nematerialių (elektroninių) įrankių, kurie naudojami kasacinio skundo rengimo procese, taip pat gausu: programinė įranga (Microsoft Word), internetinės informacijos paieškos sistemos (Google), teisės aktų ir teismų praktikos duomenų bazės (Liteko, Litlex) ir t. t. Šių elektroninių įrankių naudojimo viešinti kasaciniame skunde taip pat nereikia.

Rekomendacijų 6.3. punkto nuostatos mandagiai verčia kasacinio skundo rengėjus tapti informacinių technologijų žinovais, ar, rengiant kasacinį skundą, privalomai kreiptis konsultacijų į tokius specialistus.

Dauguma visuotinai žinomų ir teisininko darbe naudojamų (taip pat ir rengiant kasacinius skundus) programų vis labiau integruojamos su DI sistemomis. Pavyzdžiui, Microsoft Word programa jau integruota su DI įrankiu Copilot, gebančiu kurti ir redaguoti tekstus, ieškoti informacijos, ar net „generuoti idėjas“ (Copilot atsakymas į klausimą „ką gebi padaryti?“). Copilot įrankis atidaromas tame pačiame Microsoft Word lange vienu paspaudimu. Mažiau įgudusiam vartotojui gali būti netgi nežinoma, jog tokiu būdu jis pradėjo naudotis DI įrankiu.

Jei šis pavyzdys dar gali kelti pagrįstų diskusijų, tai internetinių paieškos sistemų atveju net ir labiau įgudę vartotojai nežino, kaip tos paieškos sistemos veikia ir kokį darbą jose atlieka DI. Tuo tarpu expressis verbis sekant Rekomendacijų 6.3. punkto nuostatomis, jei informacijos, kuri bus naudojama kasaciniame skunde, paieškai buvo pasinaudota DI, tokį faktą taip pat reikia viešinti kasaciniame skunde.

Esminiai kvalifikacijos reikalavimai

Šiuo atveju (visgi) esminės reikšmės turi tai, kad kasacinį skundą tinkamai parengti gali tik atitinkamą kvalifikaciją turintis teisininkas. Kitaip tariant – kasacinio skundo turinys gali būti tik kvalifikuoto specialisto turimų žinių, patirties, gebėjimų tinkamo panaudojimo rezultatas, kas tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 347 straipsnio 3 dalyje.

Aiškindamas šias CPK 347 straipsnio 3 dalies normas LAT ne kartą yra pasisakęs, kad jeigu kasacinis skundas surašytas asmens, neturinčio tam teisės, tai yra pagrindas atsisakyti priimti kasacinį skundą, kaip paduotą nesilaikant imperatyvių CPK reikalavimų (LAT 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2005, kt.)

CPK 347 straipsnio 3 dalies normos ne tik numato kvalifikacijos „kartelę“ kasacinių skundų rengėjams/teikėjams, tačiau kartu ir sukuria prezumpciją, jog jų keliamus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantis asmuo gebės parengti tinkamo turinio kasacinį skundą (nepriklausomai, kokie įrankiai tam buvo panaudoti) bei „atidžiai patikrins parengtą procesinį dokumentą“ (kaip teigiama Rekomendacijų 6.3. p.) prieš pateikiant jį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

CPK 347 straipsnio 3 dalies normos, suteikiančios teises atitinkamos kvalifikacijos asmenims (teisininkams) rengti ir teikti kasacinius skundus, kartu sąlygoja ir šių asmenų atsakomybę už kasacinio skundo tinkamą turinį (CPK 347 straipsnio 1, 2 dalys). Ši atsakomybė gali būti įvairi: advokatų etinė/drausminė atsakomybė, sutartinė atsakomybė prieš klientą, darbuotojo atsakomybė darbdaviui (kai kasacinį skundą rengia juridinio asmens darbuotojas), ar tiesiog žinojimas, kad netinkamai parengtas kasacinis skundas nebus priimtas. Ši atsakomybė taip pat taikytina/atsiranda nepriklausomai nuo naudotų skundo rengimui įrankių rūšies, pobūdžio.

Praktinė reikšmė ir įgyvendinimas

Minėtame kontekste gilinantis į Rekomendacijų 6.3. punkto nuostatas, kyla klausimai:

• kokią praktinę reikšmę tolimesniam kasacinio skundo priėmimo svarstymui, nagrinėjimui turės rekomenduojamas generatyvinio dirbtinio intelekto įrankių panaudojimo išviešinimas?
• ar toks išviešinimas mažins (o gal atvirkščiai – didins) jį rengusio advokato etinę/drausminę atsakomybę už tinkamą kasacinio skundo parengimą?
• koks bus šių Rekomendacijų nuostatų įgyvendinimo užtikrinimas, kontrolė?

Kaip jau paminėta, kasacinių skundų priėmimo „kartelė“ LAT šiuo metu itin aukšta. Pagrįstai tikėtina (nors ir niekur oficialiai nenumatyta), jog pats DI įrankių panaudojimo atskleidimas kasaciniame skunde (ypač prisimenant 2025-03-06 atskirosios nutarties „istoriją“) formuos atitinkamą atrankos kolegijos požiūrį ir dar mažins kasacinio skundo priėmimo tikimybę. Tokia nuoroda savaime implikuotų būtinybę LAT atrankos kolegijai išskirtinai kruopščiai tikrinti kasacinio skundo motyvus ir argumentus.

Tačiau, jei Rekomendacijų 6.3. punkto nuostatomis vadovaujamasi nebus ir DI įrankių panaudojimas nebus išviešintas kasaciniame skunde, patikrinti, ar tokiais įrankiais buvo naudotasi jokių praktinių galimybių nėra.

Todėl galima drąsiai teigti, jog jau pačiuose Rekomendacijose užkoduota praktinė nuoroda šių Rekomendacijų (jų 6.3. punkto nuostatų) nesilaikyti.

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie būtinybę viešai atskleisti, jei/kai DI pagalba buvo pasinaudota viešojoje komunikacijoje, meno kūriniuose (muzikoje, vizualiniuose menuose, filmuose ir kt.), kur autentiškumas ir autorystė turi esminės vertės. Pagal esamą DI tobulumo lygį, būtent tokiose srityse šiuo metu atrastos ir plačiausios DI pritaikymo galimybės. Ekonomiškumu kūryboje DI šiuo metu iš tiesų sugeba pralenkti žmogų – greitai sugeneruoti tokius vaizdus, garsus, jų derinius kokių kūrybai (idėjų generavimui, atlikimui) žmogui prireiktų marių laiko. Šiose srityje kartais jau iš tiesų sudėtinga atskirti DI sukurtus „kūrinius“ nuo žmogaus kūrinių, o atskirų DI darbo rezultatų kokybė netgi geresnė, nei žmogaus. Pridėjus dar ir DI veikimo spartą, kyla ir įvairių piktnaudžiavimų grėsmė (pvz. DI jau dabar lengvai geba generuoti labai tikroviškus realių asmenų personažus, generuoti jų pasisakymus bet kokia tema, bet kokius šių asmenų veiksmus, integruoti šiuos sukurtus personažus į bet kokią aplinką vaizdo klipuose).

Rengiant kasacinius skundus, kaip jau paminėta, DI panaudojimo atskleidimo tikslas ir prasmė –neaiški, kadangi autentiškumas ir autorystė šiuo atveju yra visiškai antraplaniai (jei ne dar tolimesni) aspektai. Kasacinio skundo pagrindas, dalykas visgi priklauso ne tiek nuo jį rengusio asmens kūrybinių gebėjimų, naudotų įrankių, o nuo konkrečios bylos aplinkybių, ieškinio/pareiškimo dalyko ir pagrindo, žemesnės instancijos teismų motyvų ir išvadų. Neįmanoma net tobuliausio DI pagalba parengti tenkintino kasacinio skundo, jei nėra jokių teisinių argumentų ir faktinių pagrindų tokio skundo tenkinimui.

Jei tokių teisinių argumentų ir faktinių pagrindų visgi yra, maksimalus rezultatas, kokį šioje srityje galėtų pasiekti DI (ir ko kol kas, deja, negali) – tai parengti tokios kokybės kasacinį skundą, kuris bus LAT priimtas, išnagrinėtas ir patenkintas, vadinasi – bus teisėtas ir pagrįstas. Vadinasi, net ir tokiu utopiniu (bent kol kas) atveju DI tik padėtų įgyvendinti teisingumą (CPK 6 straipsnis).

Net ir tokiu atveju DI išliktų tik įrankiu, o visa atsakomybė už tinkamą kasacinio skundo parengimą (bei vėlesnė šlovė skundą priėmus LAT bei jį patenkinus) ir toliau tektų kasacinį skundą rengusiam asmeniui.

Minėtų aplinkybių ir motyvų pagrindu darytina pagrindinė išvada, jog Rekomendacijų 6.3. punkto nuostatas šiuo metu reikėtų vertinti daugiau kaip užslėptą nuorodą nesinaudoti DI įrankiais rengiant kasacinius skundus, ar bent jau naudotis DI nepastebimai (t. y. – savotišką LAT „pagrūmojimą“ kasacinių skundų teikėjams po 2025-03-06 atskirosios nutarties įvykių). Taip pat ir kaip viešųjų ryšių veiksmą, ko dabartinėje LAT veikloje iš ties gausu.

Rekomendacijų 6.3. punkto teisinė reikšmė

Privalomus reikalavimus kasacinio skundo turiniui numato CPK 347 straipsnis. Kasacijos pagrindus, kaip jau paminėta, numato CPK 346 straipsnis. Taigi, pagrindai teikti kasacinį skundą ir jo turinio/formos reikalavimai numatyti įstatymo. LAT, įgyvendindamas Teismų įstatymo 23 straipsnyje numatytą vienodo teisės taikymo ir aiškinimo funkciją, formuoja šių CPK normų taikymo ir aiškinimo praktiką. Tačiau tokia praktika formuojama LAT priimamose nutartyse (Teismų įst. 23 str. 3 d.).

Tuo tarpu Rekomendacijos yra tik „apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų pasitarime“ (kaip nurodoma jų pirmame lape). Nenurodoma apie „apsvarstymo“ metu priimtus sprendimus. Rekomendacijos nėra patvirtintos kaip oficialus LAT dokumentas (LAT pirmininkės, ar bent LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininko). Rekomendacijose nenurodyti konkretūs jų rengėjai, taigi lieka neaišku, ar Rekomendacijas rengė LAT teisėjai, ar teisėjų padėjėjai, ar kitas LAT personalas. Rekomendacijos paskelbtos tik LAT interneto tinklapyje, greta kitų einamųjų LAT pranešimų (naujienų).

Rekomendacijų įžangoje nurodoma, jog „tai metodinė pagalba“ kasacinių skundų rengėjams ir Rekomendacijų laikymasis nėra privalomas, „išskyrus  tuos reikalavimus, kurie išplaukia iš proceso teisės normų ir iš suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos“.

Vadinasi, jau Rekomendacijų įžangoje nurodyta, jog ir šiame straipsnyje nagrinėtų Rekomendacijų 6.3. punkto nuostatų laikytis neprivalu.

Taigi, nemenkinant Rekomendacijose LAT teikiamų patarimų naudos ir pagrįstumo, praktikoje rengiant kasacinius skundus pirmiausiai reikia atsižvelgti į įstatymo (CPK) numatytus skundo turinio ir formos reikalavimus, o pagrindinį dėmesį skirti kasacijos pagrindų tinkamam atskleidimui, panaudojant visus tam reikalingus argumentus bei naudojantis visais prieinamais įrankiais.

 

Šis straipsnis rengtas naudojantis generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiais informacijos paieškos tikslais. Straipsnio turinys buvo atidžiai patikrintas jį parengusio asmens.

https://www.lat.lt/lietuvos-auksciausiasis-teismas-atnaujino-rekomendacijas-asmenims-paduodantiems-kasacini-skunda-ir-kitus-procesinius-dokumentus/2064

[2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 metų veiklos ataskaita, III skyrius, https://www.lat.lt/data/public/uploads/2025/03/lietuvos-auksciausiojo-teismo-2024-metu-veiklos-ataskaita.pdf

[3] LR Teisėjų etikos kodeksas – praktinis vadovas https://www.teismai.lt/data/public/uploads/2019/04/d3_tek-praktinis-vadovas.pdf

[4] https://openai.com/charter/?utm_source=chatgpt.com

[5] https://www.vle.lt/straipsnis/dirbtinis-intelektas/

[6] https://www.kurstoti.lt/s/10860/ktu-profesorius-dirbtinis-intelektas-jau-maziau-mitais-apipinta-savoka?utm_source=chatgpt.com