ChatGPT teisme: drąsūs reikalavimai ir brangios jų pasekmės

Advokatų praktikoje vis dažniau pasitaiko klientų, kurie teisinės pagalbos kreipiasi jau prasidėjus teismo procesui. Žmogus būna savarankiškai pateikęs ieškinį, atsiliepimą, priešieškinį, pareiškimą, prašymą ar skundą, o dokumentus tame etate jam parengti padėjo dirbtinis intelektas. Tačiau prasidėjus realiam teismo procesui, teisininkų įsitraukimo neišvengiama, dažniausiai – taisant DI klaidas.

Sprendimas pasikliauti iškalbinguoju ChatGPT (ar kitu dirbtinio intelekto įrankiu) dažnam žmogui atrodo racionalus. Jums negrąžina skolos, pirkėjas nesumoka už prekes, rangovas neatlieka darbų arba tenka ginti savo interesus po nesėkmingo sandorio. Aplinkybes žinote, sutartis, sąskaitas ir susirašinėjimą turite, nuostolius galite suskaičiuoti, todėl advokato paslaugos atrodo nereikalingos. ChatGPT per kelias minutes parengia teisinėmis sąvokomis, argumentais ir nuorodomis į teisės normas užpildytą dokumentą.

Ar teismai turėtų priimti akivaizdžiai su DI parengtus dokumentus, palikime kitai diskusijai. Praktikoje teismas tokius dokumentus priima, tik neretai nustato trūkumus ir prašo juos koreguoti. Taigi žmogus gautą atsakymą įkelia į tą patį ChatGPT ir trūkumų – lyg nebūta. Šį dokumentą teismui priėmus, sprendimas apsieiti be advokato atrodo dar labiau pagrįstas.

Tačiau čia slypi pirmasis nesusipratimas. Dokumento priėmimas nepatvirtina, kad jūsų reikalavimai pagrįsti, pasirinktas tinkamas teisių gynimo būdas, pateikta pakankamai įrodymų ir juolab, kad pasirinkta tinkama bylos vedimo taktika. Šiame etape teismas vertina procesines prielaidas ir dokumento atitiktį Civilinio proceso kodekso reikalavimams, o pareikštų reikalavimų pagrįstumas tikrinamas nagrinėjant bylą.

Advokatui tenka taisyti klaidas

Klientai dažnai kreipiasi į advokatą jau iškilus įrodymų problemai arba supratę, kad posėdyje reikės profesionalaus atstovo. Pokalbio metu ar teisės profesionalui pažvelgus į dokumentus visuomet paaiškėja, kad juo rengė DI įrankis.

Klientui dėl to dažnai būna nejauku, bet atsiprašymams šiame etape nebėra laiko. Advokatas turi įvertinti bylos medžiagą, patikrinti pateiktus reikalavimus, nustatyti galimas klaidas ir ieškoti būdų ginti kliento interesus pagal jau susiklosčiusią procesinę situaciją.

Pasitaiko, kad iki advokato įsitraukimo teisėjas jau būna priėmęs tarpinius procesinius sprendimus, o kai kuriems veiksmams nustatyti terminai būna pasibaigę.

Gražiai surašyta, bet dar nieko nereiškia

DI gali pasiūlyti teismo reikalauti to, ko konkrečioje situacijoje apskritai neverta siekti arba ko teismas negalės priteisti. Jis gali parinkti netinkamą teisių gynimo būdą, nors nuo šio pasirinkimo priklausys visa tolesnė bylos eiga. Gavęs sutartį, susirašinėjimą ir išsamų kliento pasakojimą, DI dažnai panaudoja beveik visą jam pateiktą informaciją. Procesiniame dokumente tuomet atsiduria aplinkybės, kurių advokatas tuo metu nesiūlytų atskleisti, nes jų atskleidimas suteikia kitai šaliai papildomų argumentų arba laiko pasirengti atsikirtimams.

Kuo daugiau nereikalingų teiginių ir reikalavimų patenka į bylą, tuo daugiau klausimų vėliau turi spręsti teismas bei abi proceso šalys.

Patyręs advokatas, rengdamas procesinį dokumentą, vertina, kokį konkretų rezultatą klientas gali pasiekti pagal turimus faktus ir įrodymus. Taigi toks dokumentas yra vienas iš nuosekliai planuojamų bylos veiksmų. Jo turinys turės reikšmės rengiant kitus dokumentus, teikiant įrodymus, atsakant į priešingos šalies argumentus, derantis dėl taikos sutarties, tikslinant reikalavimus ir skundžiant klientui nepalankų sprendimą. Advokatas būtent tada numato kelis žingsnius į priekį.

Skūpus moka du kartus. Ar daugiau

Su DI pagalba dokumentus dažnai rengia ir finansiškai pajėgūs verslininkai, kurie advokato pagalbos atsisako sąmoningai. Vieniems ginčas atrodo pernelyg paprastas, kiti savo verslo aplinkybes išmano geriau už bet kurį išorinį konsultantą, o dalis jau yra įsitikinę, kad DI teisininkus pakeis nemokamai arba už mėnesio prenumeratos kainą.

Verslo išmanymas neabejotinai padeda tiksliai paaiškinti faktines aplinkybes, tačiau procesiniai sprendimai priimami pagal teisės normas ir teismo proceso taisykles. Žmogus gali būti visiškai teisus dėl to, kad jo verslo partneris elgėsi neteisėtai, ir kartu pasirinkti teisiškai netinkamą būdą savo interesams ginti.

Bandymas sutaupyti rengiant pirmąjį procesinį dokumentą gali gerokai padidinti vėlesnes išlaidas. Klientui tenka mokėti už ankstesnių klaidų analizę, papildomus paaiškinimus, reikalavimų tikslinimą, naujų procesinių dokumentų rengimą ir ilgesnį bylos nagrinėjimą. Advokatui ištaisyti jau padarytą procesinį sprendimą dažnai reikia daugiau laiko, negu būtų reikėję tinkamai parengti bylą nuo jos pradžios.

Liaudies išmintis sako, kad skūpus moka du kartus. Teismo procese kartais susidaro ir didesnis daugiklis, nes mokama savo advokatui už taisymą, sugaištama daugiau laiko, o pralaimėjus ginčą ar jo dalį gali tekti prisidėti prie kitos šalies teisinių išlaidų.