Visuotinio advokatų susirinkimo metu, vyksiančio 2022-ųjų gegužės 27 dieną, bus sprendžiamas advokatų savivaldos institucijų narių parinkimas svarbiems advokatūros misijos klausimams vykdyti – renkama Advokatų taryba. Ją sudaro 11 narių: Lietuvos advokatūros pirmininkas, pavaduotojas ir kiti nariai – praktikuojantys advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą.
Džiaugiamės, jog šiuose rinkimuose dalyvaus ir „Constat“ partneris, advokatas Edgaras Dereškevičius. Šiame straipsnyje pateikiamos jo mintys, pasiūlymai ir planai keturių metų kadencijai.
Pripažintina, kad, pirmiausia, specifinė valdžios politika praėjusioje Seimo ir Vyriausybės bei Teisingumo ministerijos kadencijoje, vėliau – pandeminė situacija, galiausiai – karas sudarė pakankamai nepalankią atmosferą ir iššūkius Lietuvos advokatūrai. Buvo iškilę faktinių situacijų, kuomet, dėl vykdomo visos advokatų bendruomenės teisėsauginio persekiojimo, teko realizuoti Tarptautinių advokatūros institucijų pagalbos prašymo galimybes bei kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl Lietuvos advokatūros skundo, kuriame konstatuojama, kad mūsų šalyje nėra užtikrinamos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą (netgi institucinį) slaptą sekimą.
Advokatų tarybai šiandien tenka spręsti įvairius iššūkius, pavyzdžiui, dėl:
- Vis didėjančio teisėsaugos institucijų spaudimo Lietuvos advokatams, neigiančio Lietuvos advokatūros įstatyme įtvirtintas advokato kliento garantijas;
- Pozicijos, kada advokatas tapatinimas su klientu;
- Advokatų garantijų stiprinimo kratų ir poėmių metu;
- Advokato, kaip procesinio oponento, apskundimo advokatų drausmės komitetui;
- Advokatų duomenų bei jų ir klientų santykių, kaip profesinės apsaugos;
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pakankamo finansavimo, jos teikimo savalaikiškumo, biurokratizmo mažinimo ir daugelio kitų klausimų.
Save advokatų taryboje matyčiau ir suvokčiau kaip stiprios valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų ir advokatų padėjėjų bendruomenės atstovą, deleguotą svarbiai užduočiai: įdėmiai įsiklausyti, atlikti kritinę probleminių klausimų analizę, parengti pasiūlymus atitinkamoms valstybės valdžios institucijoms ir jos įstaigoms bei, žinoma, už šiuos siūlymus nuožmiai ir, kiek tai įmanoma etiškai, kovoti.
Dabartinę faktinę valstybės garantuojamos pagalbos teikimo ir organizavimo bei įgyvendinimo procesą suvokiu kaip ne iki galo išspręstą problemą – tiek dėl pastarosios netinkamo finansavimo (Latvijoje VGTP užmokestis priklauso nuo bylos kategorijos, tačiau 2020 m. buvo nustatytas nuo 30 iki 40 eurų dydis. Estijoje antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų įkainis priklauso ir nuo to, kokiems asmenims ji teikiama. Estijoje užmokestis už antrinės teisinės pagalbos valandą yra 50 eurų, o 81 euras per valandą mokamas, jei advokatas gina arba atstovauja nepilnametį asmenį. Taigi, Lietuvoje nustatytas valandinis užmokestis jau seniai nebeatitinka rinkos pokyčių, reikėtų esminės reformos), tiek dėl jos pernelyg didelio biurokratizmo, tiek dėl, kai kuriais atvejais, profesinių pastangų indėlio trūkumo, kurį lemia be galo silpnas finansavimas. Juk neįmanoma, pavyzdžiui, už 20 eurų siekiantį valandinį advokato darbo užmokestį (kai rinkoje egzistuoja 100 eurų minimumas), iš jo reikalauti atlikti teisines paslaugas kokybiškai. Lygiai taip pat neįmanoma iš advokato reikalauti teikti tokio aukšto profesionalumo lygio paslaugas, kuomet pastarajam neleidžiama nei savalaikiai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nei inicijuoti, pavyzdžiui, formalių procesinių veiksmų apskundimą, kuomet prognozuojamas panašių skundų palankus klientui rezultatas lygus maždaug 0,1 procentinei sėkmės galimybei.
Lietuvos advokatūrai vykdant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problematikos analizės bei pasiūlymų misiją, teko susidurti, išklausyti, parengti probleminių klausimų sprendimo siūlymus mūsų Advokatų tarybai. Tačiau tiek aš asmeniškai, tiek Jūs, gerbiami kolegos, tikiu, kad nuo pat Komiteto veiklos pradžios supratote, jog šios savivaldos darinio reikšmė sprendimų priėmimui yra tik patariamoji. Visi atitinkami pasiūlymai ir problemos sprendžiamos kolegialiai bei demokratiškai, mūsų pačių deleguotiems Lietuvos advokatų tarybos nariams susirinkus į tarybos posėdžius. Akivaizdu, kad iki šiol konkrečiai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos problematikos klausimais „sergančio“ nario mūsų Taryboje nebuvo. Todėl esu įsitikinęs, kad šie rinkimai yra reali galimybė tokią faktinę situaciją pakeisti. Be to, esu tikras, būsiu pajėgus gilintis ir į kiekvieną aktualią probleminę, kolegų praktinėje veikloje iškilusią, situaciją, ar tai būtų susiję su esamos teisinės reglamentacijos peržiūrėjimu, tobulinimu ar visai advokatūros bendruomenei svarbių iniciatyvų apgynimu valstybės valdžios plotuose.
Mano savotiškos rinkiminės programos tikslai būtų:
- Pirmiausia, paversti valstybės garantuojamos pagalbos teikimo procesą iš rutininės naštos į profesionalios ir kokybiškos teisinės pagalbos suteikimą klientui;
- Užtikrinti teikiamų paslaugų minimalų biurokratizmą teikėjų santykyje su ją koordinuojančia Tarnyba (galbūt ateityje net perkeliant pagalbos administravimą pilnai į elektroninę erdvę, sukuriant antrinės teisinės pagalbos teikimo laisvąją profesinę biržą);
- Pasiekti maksimaliai realaus, pakankamo VGT pagalbos apmokėjimo lygio užtikrinimą, surandant optimalų balansą tarp valstybės galimybių bei advokatų siekių;
- Bei, žinoma, atkakliai ir profesionaliai formuluoti, teikti ir apginti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos modernizavimo klausimus valdžios koridoriuose.
Taigi, ypač svarbu, kad Lietuvos advokatų taryba, kaip kolegiali savivaldos institucija, savo gretose galėtų remtis ne menką asmeninę, praktinę, profesinę, dalykinę patirtį per veiklos dešimtmečius įgijusių kolegų profesionalia ir savalaike parama. Taip pat ypač svarbu turėti galimybę dirbti su kolegomis, kuriems profesiniai iššūkiai nėra vien masinėse žiniasklaidos priemonėse pateikta informacija, bet ir patirtis, kuri yra pergyventa, suvokta, gal net nuodugniai įvertinta atitinkamų asmenų, su visomis iš konkrečių praktinių situacijų kylančiomis pasekmėmis, kurios besąlygiškai moko, o profesine prasme ir grūdina. Be to, visuomet daug lengviau dirbti su bendraminčiais, kuriems nesvetima konkrečios srities problematika, gebant identifikuoti svarbiausias problemas bei pasiūlyti priimtiniausius jų sprendimo būdus ir juos apginti.
Atgal į sąrašą