„Microsoft“ paslaugų sutrikimą praėjusį penktadienį daugelis aptarinėjo kaip smagų nuotykį. Socialiniuose tinkluose netrūko juokelių apie progą nedirbti ir mažai kas pyko, kad problemos sprendimas užsitęsė. Penktadienio vakarą „Microsoft“ viešai atsiprašė, o šeštadienio rytą paskelbė apie atkurtas paslaugas. Tačiau verslui, kurio darbas buvo sutrikdytas, rūpi ne tik atsiprašymas, bet ir kompensacijos už patirtus nepatogumus.
Įmonių savininkai ir vadovai žino, kad kiekviena paslauga yra apibrėžta sutarties sąlygomis. Taigi, ką sako jūsų turimos sutartys su „Microsoft“ ir ar galima tikėtis kompensacijos už neveikusias paslaugas?
Kiek kainuoja neveikiantis „Microsoft 365“?
Lapkričio 12 d. vakarą Lietuvos laiku sutriko „Exchange Online“ – „Microsoft“ elektroninio pašto ir kalendorių paslauga. Sutrikimai paveikė naudotojus daugelyje pasaulio šalių, o jų šalinimas užtruko beveik parą: „Microsoft“ duomenimis, incidentas EX1550543 truko nuo lapkričio 12 d. 18.20 val. iki lapkričio 13 d. 18.10 val. Lietuvos laiku. Tiesa, ne visiems klientams paslaugos buvo neprieinamos visą šį laiką.
„Microsoft“ paslaugų lygio susitarimuose (angl. Service Level Agreement, SLA) daugumai „Microsoft 365“ paslaugų, įskaitant „Exchange Online“, numatyta 99,9 proc. mėnesio paslaugų prieinamumo garantija. Paprastai tariant, 30 dienų mėnesį tai atitinka maždaug 43 minutes neprieinamumo, nors konkretus rodiklis skaičiuojamas pagal kiekvienos paslaugos taisykles. Jei sutartas prieinamumo rodiklis nepasiekiamas, klientui gali priklausyti paslaugos kreditas. „Exchange Online“ atveju, kai mėnesio prieinamumas nukrenta žemiau 99,9 proc., kreditas sudaro 25 proc., žemiau 99 proc. – 50 proc., žemiau 95 proc. – 100 proc. mėnesio paslaugos mokesčio.
Jei visi įmonės darbuotojai negalėjo naudotis paštu visą parą, lapkričio mėnesio prieinamumas būtų apie 96,7 proc., o tai atitiktų 50 proc. kreditą. Kad kreditas siektų 100 proc., sutrikimas turėtų trukti ilgiau nei pusantros paros. Prieinamumas skaičiuojamas pagal paveiktų naudotojų minutes, todėl jei sutrikimas palietė tik dalį darbuotojų arba jiems paslauga atsikūrė anksčiau, rodiklis bus aukštesnis, o kreditas – mažesnis.
Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra kompensacija už prarastą darbo laiką ar negautas pajamas. Kreditas skaičiuojamas ne nuo viso „Microsoft 365“ paketo kainos, o tik nuo sutrikusios paslaugos – šiuo atveju „Exchange Online“ – daliai tenkančio mokesčio. Be to, jis neišmokamas pinigais, o įskaitomas į būsimas sąskaitas. Todėl kredito dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai ir gali būti gerokai mažesnis, nei tikimasi. Verslui verta įvertinti, ar dokumentų rinkimas ir prašymo administravimas neatsieis brangiau nei pats kreditas.
Licenciją pirkote per partnerį – kur kreiptis?
Dalis Lietuvos įmonių „Microsoft 365“ licencijas įsigyja ne tiesiogiai iš „Microsoft“, o per IT paslaugų bendroves, veikiančias pagal „Microsoft“ partnerių programą (angl. Cloud Solution Provider, CSP).
Tokiu atveju pirmasis žingsnis – kreiptis į licencijas pardavusią įmonę. Partneris turėtų padėti nustatyti, kokia paslauga buvo paveikta, kokios SLA sąlygos taikomos ir kaip pateikti prašymą dėl kredito. Priklausomai nuo partnerystės modelio, prašymą „Microsoft“ turėtų teikti pats partneris arba jo tiekėjas. Patvirtintą kreditą „Microsoft“ suteikia partneriui, o šis – savo klientui. Partneriui reikės ir paties kliento prašymo, išsiųsto iš įmonės, o ne asmeninio, el. pašto adreso.
Svarbus ir terminas. „Microsoft“ prašymą dėl lapkritį įvykusio sutrikimo turi gauti ne vėliau kaip gruodžio 31 d. Tai taikoma ir licencijas įsigijusiems tiesiogiai, ir per partnerį.
Ar galima reikalauti daugiau?
Sudėtingesnė situacija, jei neveikiantis elektroninis paštas sukėlė didesnių nuostolių. Pavyzdžiui, įmonė laiku neišsiuntė pasiūlymo, nepatvirtino užsakymo ar praleido sutartyje nustatytą terminą, už kurio nesilaikymą gresia sankcijos.
Prieš skaičiuojant nuostolius verta atsiversti pačias sutarties sąlygas. „Microsoft“ paslaugų lygio susitarime nustatyta, kad paslaugų kreditas yra vienintelė ir išimtinė kliento gynimo priemonė, jei sutartas prieinamumas nepasiekiamas. Bendrosiose sutarties sąlygose atsakomybė apribojama tiesioginiais nuostoliais, neviršijančiais per 12 mėnesių iki incidento už atitinkamą produktą sumokėtų prenumeratos mokesčių, ir atsisakoma atlyginti netiesioginius nuostolius. Kitaip tariant, į klausimą „ar galima daugiau“ sutartis su „Microsoft“ iš esmės jau atsakė, ir atsakymas yra neigiamas.
Kas licencijas pirko per partnerį, tas paprastai turi dvi sutartis: su „Microsoft“, kurią patvirtino aktyvuojant licencijas, ir su pačiu partneriu. Pirmojoje nustatytos paslaugų lygio garantijos ir atsakomybės ribojimai, antrojoje – kaina, atsiskaitymas ir pagalba. Todėl verta peržiūrėti abi: galbūt partneris savo sutartyje prisiėmė papildomų įsipareigojimų dėl paslaugų veikimo.
Be to, pagal įprastas „Microsoft“ sutartis Europos verslo klientams taikoma Airijos teisė, o ieškinį „Microsoft“ klientas turi pareikšti Airijos teismuose. Taigi prieš pradedant ginčą verta įvertinti ne tik galimą prisiteisti sumą, bet ir bylinėjimosi išlaidas.
Neveikiantis paštas – dar ne force majeure
Kitas klausimas – ar įmonė gali pasiteisinti prieš savo klientus, jei dėl „Microsoft“ sutrikimo neįvykdė sutartinių įsipareigojimų?
Civilinis kodeksas šiuo klausimu kalba štai ką: nenugalima jėga nelaikoma tai, kad skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (CK 6.212 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju tas kontrahentas ir yra „Microsoft“. Verslas pats turi vertinti savo veiklos rizikas ir imtis protingų priemonių galimiems nuostoliams sumažinti. Vis dėlto verta peržiūrėti ir pačią sutartį su klientu: šalys gali susitarti dėl platesnio nenugalimos jėgos aplinkybių sąrašo, pavyzdžiui, įtraukti ryšių ar IT paslaugų tiekėjų sutrikimus.
Viešojoje erdvėje netrūko istorijų apie įmones, kurios sutrikus elektroniniam paštui prisiminė faksus, skambino telefonu ar ieškojo kitų būdų perduoti informaciją. Teisiniu požiūriu toks išradingumas labai svarbus.
Jei įsipareigojimą buvo įmanoma įvykdyti kitu saugiu ir sutarties sąlygas atitinkančiu būdu, vien neveikiantis el. paštas nebūtinai pateisins praleistą terminą. Žinoma, alternatyvūs kanalai ne visada tinkami (pavyzdžiui, laiškų persiuntimas į asmeninį el. paštą), ypač kai kalbama apie konfidencialius dokumentus ar asmens duomenis.
Todėl ginčo atveju būtų vertinama ne tik sutrikimo trukmė, bet ir tai, kaip pati įmonė reagavo: ar informavo klientą, ieškojo alternatyvų, bandė susitarti dėl termino pratęsimo.
Praėjusio penktadienio juokeliai jau pasimiršo, tačiau prašymo dėl kredito termino – gruodžio 31 d. – pamiršti nevertėtų.


