Lietuvoje daugėja atvejų, kai žurnalistai, aktyvistai, analitikai ar bendruomenių atstovai sulaukia teisminių ieškinių ar teisinių pretenzijų vien dėl to, kad nagrinėja visuomenei reikšmingas temas. Tačiau esminė problema slypi ne pačiuose ginčuose, o jų paskirtyje – vis dažniau teisiniai procesai pasitelkiami kaip spaudimo ir nutildymo priemonė.
Būtent į šį reiškinį reguliuoja nuo šių metų gegužės 7 d. (simboliška – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną) įsigaliojantis CPK 95¹ straipsnio pakeitimas.
Vadinamieji SLAPP (strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) nėra paprasti ginčai ar emocingi pasisakymai „Facebook“ komentaruose. SLAPP suprantamas kaip piktnaudžiaujamojo pobūdžio procesinis persekiojimas dėl asmens teisėto naudojimosi saviraiškos teise. Tai toks dirbtinai kuriamas procesas, kuriame ieškovas (objektyviai stipresnė pusė) paduoda į teismą atsakovą (silpnesnę pusę) dėl ieškovui nepalankių veiksmų (pavyzdžiui, publikacijos, baigiamosios kalbos, skundo) iš atsakovo pusės, siekdamas atsakovą įbauginti ir pasiekti su procesu nesusijusį rezultatą (publikacijos panaikinimą, viešą atsiprašymą ir pan.).
Naujausia LAT praktika: svarbu ne ieškinys, o jo tikslas
2026 m. kovo 5 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑43‑469/2026 aiškiai įtvirtino: CPK 95¹ straipsnyje įtvirtintas institutas visiškai atitinka SLAPP koncepciją, o jo tikslas – apsaugoti tuos, kurie vykdo visuomenės informavimo ar kitą viešajam interesui skirtą veiklą. Teismas pabrėžė, kad SLAPP požymių sąrašas yra pavyzdinis ir nebaigtinis, o vertinti reikia ne vieną aspektą, bet visumą aplinkybių ir bendrą ginčo kontekstą. Tai reiškia, kad teismai galės konstatuoti, kad ieškinys turi SLAPP požymių, net jei jie konkrečiai nėra nurodyti įstatyme.
Taigi, naujasis reguliavimas, esant naujausiai teismų praktikai, sukuria galimybę SLAPP aukai dar lengviau apsiginti nuo SLAPP ieškinių ir ankstyvojoje teisminio proceso stadijoje sustabdyti procesu piktnaudžiaujantį ieškovą.
Kas laikoma visuomenės dalyvavimo veikla?
Naujas reguliavimas aiškiai apibrėžia, jog saugomi yra tie asmenys, kurie veikia visuomenės labui:
- žurnalistai;
- NVO;
- bendruomenių iniciatyvos;
- tyrėjai;
- analitikai;
- ekspertai;
- pranešėjai;
- aplinkosaugos aktyvistai;
- žmogaus teisių gynėjai;
- viešųjų finansų ar korupcijos temomis rašantys asmenys ir kt.
Taigi, saugoma veikla turi būti susijusi su viešojo intereso klausimais, o ne asmeniniais konfliktais ar apsižodžiavimais komentaruose socialiniuose tinkluose. SLAPP apsauga nėra skirta privačių konfliktų sprendimui. Ji skirta apsaugoti laisvą žodį tada, kai jis yra reikalingas visuomenei, o ne tik ginčo šalims.
Kaip keičiasi anti–SLAPP reguliavimas Lietuvoje?
Nuo šių metų gegužės 7 d. įsigaliojanti CPK 95¹ straipsnio redakcija iš esmės atnaujina visą SLAPP apsaugos mechanizmą. Kaip jis keičiasi visuomenės dalyvavimo veikla (aut. past. bet koks fizinio ar juridinio asmens pareiškimas ar veikla viešojo intereso klausimu, padaromi ar vykdomi naudojantis teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, menų ir mokslo laisvę arba susirinkimų ir asociacijų laisvę, ir bet kokie su tuo tiesiogiai susiję parengiamieji, paramos ar pagalbos veiksmai) užsiimančių asmenų naudai?
- Atsakovas pateikia prašymą taikyti specialią procedūrą. Gavęs ieškinį, atsakovas turi teisę teismui pateikti prašymą, jeigu mano, kad ieškiniu siekiama apriboti atsakovo vykdomą visuomenės dalyvavimo veiklą, pavyzdžiui, atgrasyti nuo viešųjų tyrimų, protesto ir pan. Atsakovas tokį prašymą gali pateikti pagal CPK 95¹ straipsnio 1 dalį, kuri būtent ir numato atsakovo teisę inicijuoti specialiąją procedūrą. Toks prašymas pateikiamas atsiliepime į ieškinį arba kitame procesiniame dokumente iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Tokiu būdu atsakovas, dar iki prasidedant bylos nagrinėjimui iš esmės, gali kelti klausimą ne tik dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, bet ir dėl paties proceso tikrojo tikslo.
- Teismas preliminariai įvertina prašymo pagrįstumą. Gavęs tokį prašymą, teismas turi preliminariai nustatyti, ar prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Jei teismas mato, kad situacija gali turėti SLAPP požymių, prašymas persiunčiamas ieškovui ir pradedama specialioji procedūra. Tai atliekama vadovaujantis CPK 95¹ straipsnio 2 dalimi, kuri įpareigoja teismą per 3 darbo dienas persiųsti prašymą ieškovui.
- Ieškovas privalo paaiškinti, kodėl jo ieškinys nėra SLAPP. Ieškovas turi 14 dienų pateikti atsikirtimus, paaiškinti ieškinio pagrįstumą ir pridėti visus įrodymus. Jei atsikirtimai nepateikiami, tai gali būti vertinama kaip ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ši pareiga aiškiai įtvirtinta CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatytas ir griežtas, nepratęsiamas 14 dienų terminas. Taigi, SLAPP proceso reguliavimo specifika lemia, kad įrodinėjimo našta perkeliama ieškovui ir jis šioje stadijoje turi pagrįsti savo veiksmų teisėtumą.
- Teismas vertina visą kontekstą, o ne pavienes detales. Teismas vertina ieškovo reikalavimų proporcingumą, ankstesnius prieš atsakovą inicijuotus procesus, ar yra požymių, kad ieškovas kaip nors baugino atsakovą, procesines taktikas, siekį paveikti viešojo intereso veiklą. LAT naujausia praktika patvirtina, kad svarbu vertinti aplinkybių visumą, nes piktnaudžiavimas dažnai atsiskleidžia kaip elgesio schema, o ne vienas konkretus veiksmas. Tai atitinka CPK 95¹ straipsnio 5 dalyje numatytą pareigą teismui vertinti tiek įstatyme nurodytus, tiek kitus reikšmingus piktnaudžiavimo požymius.
- Teismo aktyvumas renkant įrodymus. Teismas gali savo iniciatyva rinkti duomenis, keisti ar taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti nuostolių atlyginimą. Tai padeda sušvelninti galios disbalansą SLAPP bylose. Šis aktyvus vaidmuo yra tiesiogiai numatytas CPK 95¹ straipsnio 4 dalyje
- Greitas bylos išnagrinėjimas. Gavus ieškovo atsikirtimus (ar jų negavus), byla turi būti išnagrinėta per 30 dienų nuo posėdžio paskyrimo (CPK 95¹ straipsnio 4 dalis). Tai apsaugo atsakovą nuo ilgalaikio procesinio spaudimo.
- Piktnaudžiaujamojo pobūdžio ieškinys atmetamas. Pagal naująją CPK 95¹ straipsnio 3 dalį, nustačius piktnaudžiavimo požymius, ieškinys nebe paliekamas nenagrinėtas, o atmetamas, kas yra reikšminga apsaugos priemonė nuo pakartotinių procesų.
Kokius požymius vertins teismas?
Nuo gegužės 7 d. kartu su CPK 95¹ straipsnio pakeitimais įsigalioja ir nauja Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo redakcija, aiškiai apibrėžianti SLAPP požymius.
Teismo procesas laikomas SLAPP, jeigu jis inicijuojamas ne siekiant iš tiesų apginti savo pažeistas teises, o užkirsti kelią visuomenės dalyvavimui, jį apriboti arba už jį nubausti, dažniausiai pasinaudojant galios disbalansu tarp šalių. Įstatymas pateikia pavyzdinius, bet nebaigtinius, požymius, kuriuos teismas vertina.
- Ieškinio neproporcingumas. Tai situacijos, kai reikalavimai yra pertekliniai, nepagrįsti ar akivaizdžiai per dideli, pavyzdžiui, prašoma atlyginti neproporcingai didelę žalą vien už teisėtą, nors ir ieškovą kritikuojantį, straipsnį. Tokie reikalavimai rodo, kad ieškinys skirtas spaudimui daryti, o ne ginčui spręsti.
- Pakartotiniai procesai dėl tų pačių aplinkybių. Jeigu ieškovas arba su juo susiję asmenys inicijuoja kelias bylas dėl to paties turinio (pavyzdžiui, ieškinys teismui, pareiškimas prokuratūrai, skundai įvairioms institucijoms), tai yra tipiška SLAPP taktika. Tokiu būdu siekiama išsekinti atsakovą, apsunkinti jo gynybą ir apriboti galimybes toliau vykdyti veiklą.
- Bauginimas, priekabiavimas ar grasinimai. Įstatymas aiškiai nurodo, kad jeigu ieškovas ar jo atstovai iki proceso ar proceso metu baugina atsakovą, grasina, daro jam spaudimą ar elgiasi priekabiai, tai yra vienas iš kertinių SLAPP elementų. Tokie veiksmai rodo, kad ginčo tikslas nėra teisės gynyba, bet atsakovo nutildymas.
- Nesąžiningos procesinės taktikos. Tai procesiniai manevrai, skirti ne ginčo sprendimui, o atsakovo gynybos apsunkinimui: pavyzdžiui, proceso vilkinimas, nesąžiningas palankesnio reguliavimo ieškojimas, bylų nutraukimas ir iškėlimas iš naujo, laikinųjų apsaugos priemonių prašymas, pvz., areštuoti atsakovo banko sąskaitas, siekiant jį izoliuoti ir pan.
Vis dėlto, teismas, nagrinėdamas konkrečius prašymus dėl SLAPP specialiosios procedūros taikymo atsižvelgia ir į kitus, šiame straipsnyje neaptartus, požymius, juos vertindamas individualiai. Taip pat, svarbu pabrėžti, kad tam, jog būtų galima konstatuoti SLAPP, užtenka bent 1 požymio.
Naujoji CPK 95¹ redakcija ir LAT praktika ženkliai sustiprina viešojo intereso gynėjų apsaugą. Tai yra aiški žinutė, kad teismas neturi tapti bauginimo įrankiu, o viešąjį interesą ginantys asmenys neturi likti vieni prieš procesinės galios disbalansą. Naujasis reguliavimas leidžia anksti, greitai ir efektyviai sustabdyti piktnaudžiavimą teise – ir taip saugo žodžio, informacijos skleidimo ir saviraiškos laisves, nepriklausomus mokslinius tyrimus, kritiką politikams ar viešojo administravimo subjektams ir teisinės valstybės principus.


