Ką reikia žinoti fiziniam asmeniui, skundžiant pranešimą apie įtarimą

Lietuvos Respublikos baudžiamasis procesas užtikrina tiek nukentėjusiųjų, tiek įtariamųjų teises. Kai fizinis asmuo gauna pranešimą apie įtarimą, tai reiškia, kad teisėsaugos institucijos oficialiai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai jo padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau svarbu žinoti, kad pranešimas apie įtarimą gali būti skundžiamas, ir kiekvienas pilietis turi teisę ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka.

Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti fiziniam asmeniui, norinčiam apskųsti tokį pranešimą apie įtarimą. Tema aktuali toli gražu ne nuo sunkių nusikaltimų siekiantiems apsiginti asmenims – į ikiteisminius tyrimus gali būti įtraukti ir įmonių vadovai ar darbuotojai, kurių pareigos irgi neša baudžiamąją atsakomybę.

Istorija iš praktikos: buhalterė apginta nuo nepagrįsto įtarimo

Vienos įmonės buhalterei buvo pareikštas įtarimas pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį dėl esą apgaulingai tvarkytos apskaitos. Tyrėjai teigė, kad ji tyčia paslėpė finansinius dokumentus, dėl ko neva neįmanoma nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų bei mokesčių apskaičiavimo tikslumo.

Tačiau realybėje situacija buvo visai kitokia. Buhalterė visus apskaitos dokumentus buvo atidžiai parengusi ir pateikusi tyrėjui: didžiąją knygą, kasos knygą, žiniaraščius, apskaitos registrus ir kitus privalomus dokumentus. Apklausose ji bendradarbiavo, davė detalius parodymus. Kitaip tariant, jokio dokumentų slėpimo nebuvo – įtarimai rėmėsi tik prielaidomis.

Kadangi įtarimas buvo grindžiamas klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis ir neatitiko surinktų duomenų, buvo parengtas skundas prokuratūrai. Jame akcentuota, kad:

• buhalterė neslėpė dokumentų ir jų neklastojo, priešingai – viską pateikė tyrėjui;
• teisės aktai nenustato privalomos formos, kaip turi atrodyti apskaitos registrai, todėl negalima teigti, kad jų trūksta;
• nebuvo jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę.

Prokuroras, įvertinęs argumentus, panaikino įtarimą ir nutraukė ikiteisminį tyrimą buhalterės atžvilgiu.

Ši istorija aiškiai parodo, kokią lemiamą reikšmę turi gynyba dar ikiteisminiame procese. Kartais vienas skubotas įtarimo pareiškimas gali žmogų įklampinti į ilgus metus trunkantį procesą, tačiau aktyvus teisininko darbas, įrodymų rinkimas ir argumentuotas kreipimasis į prokuratūrą gali užkirsti kelią nepagrįstam kaltinimui.

Svarbus ir įteikimo momentas

Pranešimas apie įtarimą – tai oficialus ikiteisminio tyrimo institucijos dokumentas, kuriuo asmeniui pranešama, kad jis yra laikomas įtariamuoju galimai padarius nusikalstamą veiką. Jame nurodoma: įtariama veika ir jos teisinis kvalifikavimas, įvykio aplinkybės, įtariamojo teisės, tarp jų – teisė į gynėją bei pareigos.

Prieš pirmąją įtariamojo apklausą įtariamajam turi būti pasirašytinai įteiktas pranešimas apie įtarimą ar prokuroro nutarimas asmenį pripažinti įtariamuoju. Vienas dokumento nuorašas įteikiamas pačiam įtariamajam. Įtarimas gali būti pareiškiamas tik tuomet, kai teisėsaugos pareigūnai konstatuoja, kad yra pakankamai duomenų tokiam įtarimui suformuluoti.

Galima skųsti

Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet asmeniui įteiktas pranešimas apie įtarimą neatitinka aukščiau minėtų teisės aktų keliamų reikalavimų arba yra nesusijęs su inkriminuojama nusikalstama veika. Kitaip tariant, pranešime apie įtarimą turi būti aiškiai ir konkrečiai aprašyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, kitos aplinkybės), nurodant inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje, dalyje, punkte. Įtarime nusikalstamos veikos aplinkybės turi būti nurodytos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, vengiant dėstyti teisiškai nereikšmingas, perteklines aplinkybes, negali būti grindžiamas prielaidomis, nuomone, pamąstymais.

Todėl įtariamajam suteikiama teisė ir galimybė adekvačiai vertinti esamą procesinę padėtį bei efektyviai ginti savo teisėtus interesus. Įtariamasis turi teisę nuo pirmosios apklausos turėti gynėją. Jei neturi galimybių samdyti advokato, gali būti paskirtas valstybės garantuojamas gynėjas. Taip pat asmuo turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau dažnu atveju prokuroras leidžia susipažinti tik su dalimi medžiagos, bet asmuo ir jo gynėjas turi teisę žinoti pagrindą, kuriuo remiantis pareikšti įtarimai.

LR baudžiamojo proceso numatyta tvarka ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjo priimtą pranešimą apie įtarimą galima apskųsti tyrimui vadovaujančiam, kontroliuojančiam prokurorui, o prokuroro nutarimą pripažinti asmenį įtariamuoju vyriausiajam prokurorui. Skundas panaikinti pranešimą apie įtarimą kaip nepagrįstą ar neteisėtą pateikiamas raštu per tyrimui vadovaujantį prokurorą. Jame nurodoma, kokiu pagrindu ginčijamas pranešimas (pvz., nėra faktinių duomenų, įrodymai surinkti neteisėtai, pažeistos procesinės teisės ir pan.) tuo prašoma ikiteisminį tyrimą nutraukti jei įtarimai nepasitvirtina arba nėra pakankamai duomenų įrodančių inkriminuojamą veiką numatytą LR BK.

Pranešimas – dar ne nuosprendis

Svarbu paminėti, kad pranešimas apie įtarimą dar nereiškia kaltinimo – tai tik ikiteisminio tyrimo dalis. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad asmuo gali būti paskelbtas kaltu nusikalstamos veikos padarymu tik įrodžius jo kaltumą ir pripažinus jį kaltu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Todėl jeigu Jūs gavote šaukimą atvykti į ikiteisminio tyrimo instituciją, kuriame nurodoma jūsų procesinė padėtis – įtariamasis, tai reiškia, kad bus atliekama įtariamojo apklausa. Taigi, rekomenduojama kreiptis į teisininką ir tai padaryti kuo anksčiau – net dar prieš pirmąją apklausą. Patyręs baudžiamosios teisės teisininkas, advokatas padės Jums įvertinti situaciją teisiškai, pasirengti apklausai, surinkti įrodymus, suformuluoti pagrįstą skundą ar prašymą, pasinaudoti teisinėmis priemonėmis ir apsaugoti jūsų teises viso proceso metu.