Ką svarbu žinoti apie darbo konfidencialumo sutartis?

2021-04-15

Ramūnas Klimašauskas

Darbo santykių pradžioje dažnai pasirašoma konfidencialumo sutartis tarp darbuotojo ir darbdavio, užtikrinanti bei reglamentuojanti darbo santykius, įmonės konfidencialios informacijos saugumą, galiojimo terminus ir pan. Rengiant ar priimant sprendimą tokį susitarimą pasirašyti, svarbu atkreipti dėmesį į mūsų šalyje galiojančius teisės aktus bei jų taikymo praktiką, konfidencialumo rūšis ir joms taikomas skirtingas apsaugas.

Lietuvos Respublikos naujojo darbo kodekso nuostatos (25 straipsnis) numato teisę šalims susitarti dėl konfidencialios informacijos apsaugos (senajame kodekse tokių nuostatų nebuvo). Pagal Darbo kodeksą (39 straipsnis), darbo sutarties šalys gali susitarti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia.

Sudarant susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos, jame privalo būti nurodyta:

  • Konfidencialią informaciją sudarantys duomenys. Jie gali būti išvardinami pačiame susitarime arba daroma nuoroda į atskirą dokumentą, kuriame pateikiamas konfidencialios informacijos sąrašas (tačiau darbuotojas turi būti su šiuo dokumentus pasirašytinai supažindintas). Itin svarbu, kad konfidencialios informacijos sąrašas būtų kuo aiškesnis ir išsamesnis, darbuotojui aiškiai suprantamas ir nepaliekantis vietos interpretacijoms. Kylantys neaiškumai teisminio ginčo atveju dažniausiai būtų vertinami darbdavio nenaudai. Svarbu tai, kad Darbo kodeksas nustato apribojimą konfidencialios informacijos turiniui: konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie yra viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių;
  • Susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas. Bendrasis Darbo kodekse nustatytas tokio susitarimo galiojimo terminas – vieneri metai po darbo santykių pasibaigimo, tačiau šalims paliekama teisė susitarti dėl kitokio (ilgesnio) susitarimo galiojimo termino;
  • Darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą. Darbdaviui pačiam nesiimant priemonių saugoti savo konfidencialią informaciją ir nepadedant tai daryti darbuotojui, darbdavio informaciją nelaikoma konfidencialia, atitinkamai jai negalioja susitarimu siekiama sukurti apsauga. Pagal teismų suformuotą praktiką, tam, kad informacija būtų pripažįstama konfidencialia, ji turi būti slapta ir saugoma. Todėl darbdaviui itin svarbu tiek pačiam saugoti savo konfidencialią informaciją, t.y. imtis reikiamų fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių informacijos saugumui užtikrinti (įdiegti saugias prieigas prie informacijos, naudoti saugias ryšio linijas, prieigas prie informacijos apsaugoti slaptažodžiais, kompiuterinėje įrangoje įdiegti apsaugas nuo įsilaužimų, jei informacija yra ne skaitmeninėje, o fizinėje formoje – adekvačias apsaugas įdiegti informacijos saugojimo vietai ar patalpai). Darbdavys taip pat turi pareigą padėti darbuotojui saugoti jam patikėtą konfidencialią informaciją (nustatyti prieigos prie saugomos informacijos tvarką ir su ja supažindinti darbuotoją, imtis kitų reikiamų priemonių);
  • Susitarime taip pat gali būti nustatytos netesybos (bauda) už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą. Įvertinus susitarimo pobūdį, darbdaviui rekomenduotiną kiekviename susitarime nustatyti minimalių dėl informacijos atskleidimo patiriamų nuostolių dydį. Kita vertus, baudos dydis turėtų atitikti ir proporcingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Svarbu atkreipti dėmesį į skirtingas teismų praktikoje išskiriamos informacijos konfidencialumo rūšis ir joms taikomas skirtingas apsaugas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma į:

  • Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių;
  • Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais;
  • Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė;
  • Komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Komercine paslaptimi laikoma informacija, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

Su darbuotojais sudaromi konfidencialumo susitarimai yra naudinga priemonė darbdaviams, norintiems apsaugoti savo veikloje naudojamą konfidencialią informaciją, tokio pobūdžio susitarimus rekomenduotina sudaryti su visais saugomą informaciją žinančiais darbuotojais. Svarbu užtikrinti, kad sudarant tokio pobūdžio susitarimus konfidencialios informacijos sąrašas būtų suformuotas kuo tiksliau, kad pati informacija būtų saugoma ne tik darbuotojų, o ir paties darbdavio, taip pat nustatyti protingo dydžio, saugomos informacijos pobūdį atitinkantį netesybų dydį. Tokių susitarimų sudarymo iš esmės neturėtų vengti ir darbuotojai, kadangi atsakingai valdant gautą informaciją ir jos neatskleidžiant be teisinio pagrindo, toks susitarimas savaime neigiamų padarinių darbuotojui nesukuria.