Tautvydas Šernas, advokatų profesinė bendrija „Constat“
Vykdant baudžiamąjį persekiojimą ar atliekant ikiteisminius tyrimus Lietuvoje, pareigūnai neretai taiko įvairias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytas procesines prievartos priemones. Viena tokių – krata, laikytina viena labiausiai žmogaus teises varžančių procesinės prievartos priemonių, nes ją atliekant yra apribojama privataus gyvenimo būsto nuosavybės neliečiamybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje imperatyviai nurodoma, kad žmogaus būstas yra neliečiamas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama, išskyrus teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.
Krata – dažniausiai patalpoje ar kitoje vietoje valstybės pareigūnų atliekamas procesinis veiksmas, kuriuo siekiama surasti ir paimti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu gautus ar įgytus daiktus bei vertybes, daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, rasti ieškomus asmenis ar lavonus.
Neretai žiniasklaida skelbia, kad pareigūnai atliko dešimtis kratų, o jose dalyvavo dešimtys pareigūnų. Žvelgiant į praktiką, kratos dažniausiai atliekamos anksti ryte, iš anksto nepranešus asmeniui, kurio gyvenamojoje vietovėje bus atliekama krata. Kratas atliekantys pareigūnai nevilki tarnybinių uniformų ir atvyksta nežymėtais tarnybiniais automobiliais. Krata gali būti atliekama ne tik įtariamojo, bet ir liudytojų bei kitų ne proceso dalyvių namuose, siekiant surasti su tiriama nusikalstama veika susijusius daiktus, dokumentus, kitus svarbius įrodymus. Visos šios aplinkybės asmeniui, kurio namuose atliekama krata, sukelia didelį stresą, nervinę įtampą, kurios metu pradedama elgtis neapgalvotai, skubotai – šie faktoriai, galiausiai, gali būti panaudoti prieš patį asmenį.
Ką reikia žinoti, jeigu Jūsų namuose atliekama krata? Kaip užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos Jūsų teisės, teisėti interesai, būtų išvengta stresinės įtampos ir į susiklosčiusią situaciją sureaguota adekvačiai?
Pirma. Kiekvienas asmuo, į kurio patalpą pareigūnai (nesvarbu, ar su tarnybinėmis uniformomis, ar be jų) atvyko atlikti kratą, pirmiausia turi atvykusių asmenų paprašyti prisistatyti bei pateikti jų asmenybę patvirtinančius tarnybinius pažymėjimus. Pažymima ir tai, jog vienas pareigūnas kratos atlikti negali, turi dalyvauti mažiausiai du ar daugiau pareigūnų. Asmuo, kurio patalpoje atliekama krata, turėtų užsirašyti atvykusių pareigūnų vardus, pavardes, pareigas bei instituciją, iš kurios pareigūnai yra atvykę.
Antra. Prieš pradedant kratą, pareigūnas asmeniui privalo paskelbti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį dėl kratos, o jei krata neatidėliotinu atveju atliekama neturint tokios nutarties – turi būti skelbiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas, kuris per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Vieną nutarties / nutarimo nuorašą pareigūnas turi neatidėliotinai perduoti asmeniui, kurio patalpoje atliekama krata. Asmuo turi teisę užduoti klausimus, susijusius su krata ir atliekamu tyrimu, tokiu būdu galima išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie vykdomą tyrimą.
Trečia. Prieš pradėdamas ieškoti objektų, kuriuos norint surasti daroma krata, pareigūnas turi pareikalauti, kad nutartyje / nutarime nurodyti daiktai ar dokumentai būtų atiduoti arba nurodyta besislapstančio asmens buvimo vieta. Jei reikiami daiktai ir dokumentai atiduodami ar nurodoma besislapstančio asmens buvimo vieta, krata tuoj pat užbaigiama.
Ketvirta. Atkreipti dėmesį į dalyvaujančius asmenis. Pagal BPK nuostatas, darant kratą turi dalyvauti buto, namo ar kitų patalpų, kuriose daroma krata, savininkas, nuomotojas, valdytojas, pilnametis jų šeimos narys ar artimasis giminaitis, o darant kratą įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje – tos įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas. Teisėsaugos pareigūnams vieniems atlikti kratą yra draudžiama. Taip pat pažymėtina, kad gynėjo dalyvavimas atliekant šį procesinį veiksmą nėra draudžiamas ir asmuo, pas kurį ketinama atlikti kratą, turi teisę reikalauti, kad kratos atlikimo metu dalyvautų ir jo pasirinktas atstovas, advokatas.
Penkta. Kratos metu pareigūnai turi teisę patys atidaryti užrakintas patalpas ir talpyklas, jeigu tai savininkas, nuomotojas ar kitas suinteresuotas asmuo padaryti atsisako. Pareigūnas turi vengti sugadinti užraktus, duris ir kitus daiktus, tačiau atliekant veiksmą būtini apgadinimai yra galimi, jei jų išvengti nėra jokių galimybių.
Šešta. Iki kol baigsis krata, pareigūnai esantiems patalpoje gali uždrausti: a) išeiti iš patalpos (vietovės); b) elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoti kitus asmenis apie pareigūnų atliekamus procesinius veiksmus. Patalpa ar vieta, kur daroma krata, gali būti apsupta pareigūnų, į ją draudžiama patekti pašaliniams asmenims.
Septinta. Kratos atlikimo metu pareigūnas gali atlikti ir asmens kratą, jei yra pagrindas manyti, kad asmuo prie savęs slepia daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veiklai tirti. Tam nereikalinga atskira nutartis ar nutarimas. Asmens kratą gali daryti tik tos pačios lyties asmuo.
Aštunta. Draudžiama kratą atlikti nakties metu. Pagal BPK 27 straipsnio nuostatas naktimi laikomas paros laikas nuo 22:00 iki 6:00 valandos. Šis draudimas netaikomas neatidėliotinais atvejais, kai yra didelė tikimybė, kad nakčiai pasibaigus krata nebus sėkminga. Tokiais atvejais po kratos privaloma iš karto kreiptis į teismą, kad būtų patvirtintas jau atliktos kratos teisėtumas. Teismai įvertina, ar atvejis buvo neatidėliotinas, o krata – teisėta. Jeigu krata neteisėta, asmuo gali reikalauti padarytos žalos atlyginimo.
Devinta. Kratos metu gali būti paimti daiktai ir dokumentai, kurie: a) nurodyti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje ar ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro nutarime; b) gali turėti reikšmės tyrimui; c) kurių apyvarta įstatymų uždrausta, neatsižvelgiant į jų ryšį su tyrimu. Paimti kitus daiktus ar dokumentus yra draudžiama. Visus paimtus daiktus ir dokumentus privaloma parodyti dalyvaujantiems asmenims (patalpų savininkui, nuomotojui, atstovams, kviestiniams asmenims ir pan.). Visi paimti daiktai ir dokumentai turi būt išvardinti ir aprašomi kratos protokole arba prie protokolo pridedamame apraše. Aprašant daiktus nurodomas jų kiekis, individualios žymės. Paimti daiktai ir dokumentai kratos vietoje turi būti supakuojami ir užantspauduojami. Jei kratos metu jokie dokumentai ir daiktai nebuvo paimti, šis faktas taip pat turi būti nurodytas protokole. Vienas kratos protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo atlikta krata.
Dešimta. Kratą atliekantys pareigūnai privalo saugoti privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl privalo imtis visų būtinų priemonių, kad nebūtų paskelbtos toje patalpoje gyvenančio asmens ir kitų asmenų privataus gyvenimo aplinkybės, paaiškėjusios darant kratą. Pareigūnai neturi teisės jokiais būdais paviešinti ar parodyti tokios informacijos, o jeigu tai padaro – asmuo turi teisę reikalauti patirtos žalos atlyginimo (iš Teisingumo ministerijos arba kreiptis su ieškiniu į teismą).
Jei kratos procedūra buvo pažeista, buvo padaryti aiškūs vykdomų veiksmų pažeidimai, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, asmuo į kratos protokolą turi teisę įrašyti pastabas, pareiškimus.
Svarbu paminėti, jog įstatymas numato asmeniui, pas kurį atlikta krata, teisę apskųsti nutartį daryti kratą ir pačią kratos atlikimo tvarką aukštesniam teismui. Skundui pateikti būtina turėti teismo nutartį dėl kratos atlikimo ir kratos protokolą. Visgi, praktikoje retai pasitaiko atvejų, kada aukštesnysis teismas pripažintų kratos atlikimą neteisėtu. Jei krata atliekama neatidėliotinu atveju neturint teismo nutarties – pagal ikiteisminio pareigūno ar prokuroro nutarimą, kuris per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo dėl kratos teisėtumo, pasitaiko atvejų, kada nutarimo teisėjas nepatvirtina, o kratos metu paimti daiktai ir dokumentai nelaikomi teisėtai gautais įrodymais. Tokiu atveju kratos metu rasti ir paimti daiktai, dokumentai nedelsiant turi būti grąžinti jų savininkui ar asmeniui, iš kurio šie daiktai ar dokumentai buvo paimti.
Atgal į sąrašą