Kai ginčas pasiekia teismą: kaip vyksta teismo procesas ir kiek tai užtrunka

Ne kiekvienas ginčas baigiasi susitarimu ar kompromisu, kurį pavyksta pasiekti patiems. Kai derybos nepadeda, o kita pusė atsisako keisti savo poziciją, tiek verslui, tiek fiziniams asmenims tenka prisiminti, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ir jei kitas asmuo atsisako veikti taip, kaip jums norėtųsi, kito kelio nelieka – reikia kreiptis į teismą. Toliau – trumpai apie tai, kas laukia patekus į teismo procesą, kaip jis vyksta ir kuriam laikui turėtumėte nusiteikti varstyti teismų duris.

Ar procesas bus greitas?

Visų pirma teks nusiteikti, kad jūsų klausimas dažniausiai taip greitai, kaip jums norėtųsi, išnagrinėtas nebus. Jeigu pasiseks ir visi proceso dalyviai bus suinteresuoti greitai, operatyviai ir ekonomiškai išnagrinėti ginčą, nepasitaikys objektyvių priežasčių, dėl kurių teismo posėdis negalės vykti (pavyzdžiui, neištiks sunki liga, taip pat nesusiklostys subjektyvios priežastys posėdžiui atidėti, o teismai nebus ,,užversti“ dideliu ir neįprastu darbo krūviu), tuomet galima tikėtis trumpesnio proceso.

Tačiau dažni ir tokie atvejai, kai kitai pusei nenaudinga greitai atsakyti į klausimą ,,kuris teisus“, todėl ji visais įmanomais būdais sieks vengti bylos nagrinėjimo, atidėti teismo posėdžius ir netgi piktnaudžiauti įstatymo suteikiamomis teisėmis tiek, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti ilgam.

Kiek laiko realiai trunka bylos nagrinėjimas?

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. pateiktais duomenimis, 2024 metais vidutinis civilinių bylų nagrinėjimas užtrunka apie 105 dienas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pernai pateiktą 2024 metų veiklos ataskaitą, civilinių bylų nagrinėjimo trukmė, lyginant su ankstesniais metais, trumpėja: pirmosios instancijos civilinės bylos 2024 m. išnagrinėtos vidutiniškai per 8,56 mėn. (2023 m. – 9,24 mėn., 2022 m. – per 9,65 mėn., 2021 m. – per 10,19 mėn.).

Apeliacine tvarka nagrinėtų bylų trukmė ilgėjo – 56 dienos (2021 m. – 52).

Jeigu prireikia kasacinio proceso, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2024 metais civilinių bylų išnagrinėjimo vidurkis siekė 167 dienas (5,6 mėnesio, kai terminas skaičiuojamas nuo kasacinio skundo priėmimo iki galutinės nutarties priėmimo).

Kaip byla prasideda teisme?

Bet kokia byla prasideda nuo ieškinio (tam tikrais atvejais – pareiškimo, prašymo) pateikimo teismui. Tam tikrais atvejais dar prieš kreipiantis į teismą privaloma pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo procedūra – pavyzdžiui, jei ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių, privaloma mediacija, t. y. taikus ginčų sprendimo būdas.

Ieškinyje išdėstomi reikalavimai, t. y. tai, ko prašoma teismo, taip pat aplinkybės, pagrindžiančios tokius reikalavimus (faktai, teisiniai argumentai).

Teismas, gavęs ieškinį, sprendžia, ar jis atitinka įstatyme numatytus reikalavimus ir gali būti nagrinėjamas teisme. Tuomet išsiunčia dokumentus kitai pusei ir informuoja apie prasidėjusį procesą, nurodo pateikti savo nuomonę, atsikirtimus, reikalavimus. Paprastai kitai pusei nustatomas 14 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo teismo dokumentų gavimo, tačiau gali būti pratęstas net ir iki 60 dienų.

Gavęs priešingos šalies atsiliepimą, teismas sprendžia, kokiu būdu bus rengiamasi bylos nagrinėjimui. Įstatymas numato du galimus pasirengimo būdus: parengiamojo posėdžio arba paruošiamųjų dokumentų būdu (raštu).

Parengiamasis posėdis numatomas dažniausiai tada, kai teismas mato galimybę sudaryti taikos sutartį (arba kai teisės aktai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti), taip pat tuomet, kai, teismo vertinimu, žodinis šalių pozicijų, argumentų ir paaiškinimų išklausymas leis tinkamiau ir išsamiau pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės.

Kai pasirengimas vyksta raštu, šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

Manydamas, kad byla yra parengta nagrinėti teisme, teismas skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje ir nustato teismo posėdžio datą.

Kaip vyksta posėdžiai?

Teismo posėdžiuose privalo dalyvauti šalis arba jo atstovas (advokatas). Kai kuriais atvejais teismas pripažįsta paties asmens (šalies) dalyvavimą būtinu, o vengiantis tai daryti asmuo gali būti atvesdintas į teismą policijos pagalba.

Teismo posėdžių skaičius nėra ribojamas. Paprastai, jeigu byla nesudėtinga ir nėra pareikšta daug reikalavimų, ji gali būti išnagrinėta ir per vieną posėdį. Tačiau kai byla yra didelės apimties, gali vykti ir keli ar, itin sudėtingais atvejais, ir keliolika teismo posėdžių. Išnagrinėjęs bylą, teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per 20 dienų. Jeigu kažkurios šalies teismo sprendimas netenkina – per 30 dienų nuo jo priėmimo galima teikti apeliacinį skundą, kurį nagrinės aukštesnės instancijos teismas.

Apeliacinės instancijos teisme procesas iš esmės vyksta rašytinio proceso tvarka – tai reiškia, kad šalys į bylos nagrinėjimą nėra kviečiamos, jos savo reikalavimus, poziciją ir argumentus pateikia rašytinuose dokumentuose – apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Tik išimtiniais ir išskirtiniais atvejais galimas žodinis bylos nagrinėjimas. Dėl tokio būdo sprendžia teismas.

Apeliacinės instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai bylose tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais taip pat dar gali būti skundžiami kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kurio sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Taigi iš esmės tuomet procesas jau pasibaigia (jeigu nepriimamas sprendimas grąžinti bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo) ir gali būti įvykdomas teismo sprendimas priverstiniu būdu, jeigu šalis atsisako jį vykdyti geranoriškai.

Tinkamai pasiruošti dažnai netrumpam ir nelengvam teismo procesui gali padėti atstovas, todėl iškilus abejonėms, naudingiausia kreiptis profesionalios pagalbos į kvalifikuotus specialistus, turinčius teisinių žinių. Advokatai, advokato padėjėjai įvertins konkrečias ir aktualias aplinkybes, susijusias su teisminiu ginču ir pateiks naudingiausius patarimus tiek dar prieš teismų procesą, tiek ir bylą jau nagrinėjant teisme.