Kokias teises turi pacientas, siekiantis žalos atlyginimo?

Šiuolaikinėje visuomenėje ypač plačiai gvildenamos sveikatos priežiūros temos, o pacientai vis dažniau reikalauja teisinio aiškumo ir įgaliojimų. Tik sutelkiant dėmesį į sąveiką tarp reglamentų, etinių sumetimų ir besikeičiančios sveikatos priežiūros dinamikos, galima susipažinti su paciento teises apibrėžiančiomis subtilybėmis, kai siekiama žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ) nustatyta, kad pacientas ar kitas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą.

Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad ji nėra neišvengiama. Jeigu nustatoma, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės.

Pažymėtina, jog Komisija, nagrinėdama skundą, atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi Aprašu ir jame numatytais žalos nustatymo kriterijais bei jos apskaičiavimo tvarka. Žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų. Žala išmokama per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Siekiant gauti žalos atlyginimą, svarbiausia kreiptis į Komisiją rašytiniu būdu. Taip pat reikalinga prisiminti, jog ikiteisminis skundo nagrinėjimas yra pirmoji ir privalomoji stadija. Komisijoje paciento skundas privalo būti išnagrinėtas per 3 mėn. (gali būti pratęstas 2 mėn.), o Komisijos sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, jog teismai, nagrinėjantys asmenų skundus dėl sveikatos priežiūros įstaigų padarytos žalos atlyginimo, nėra saistomi Apraše nustatytų žalos atlyginimo dydžio ir jų apskaičiavimo tvarkos. Teismas iš esmės nagrinėja bylą pagal pareikštą paciento skundą.

Įsigaliojus minėtos redakcijos PTŽSAĮ, buvo pakeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos ir įtvirtintas žalos atlyginimo modelis pacientams be kaltės, t. y. atsisakyta neteisėtų veiksmų bei žalą padariusio asmens kaltės nustatymo, todėl esant ginčui sprendžiama, ar žala atitinka įstatyme nustatytas sąlygas, kai ji yra atlyginama.

Jeigu buvo apskųstas Komisijos sprendimas, prasideda teisminis nagrinėjimas – Teismui pareiškiamas ieškinys, kuris turi atitikti CK 135 straipsnyje įtvirtintus ieškinio formos ir turinio reikalavimus. Toks ieškinys pareiškiamas bendrosios kompetencijos teismui.

Svarbu pažymėti, jog iki 2020 m. sausio 1 d. buvo formuojama teismų praktika, jog kai pacientas kreipiasi dėl žalos atlyginimo, sveikatos priežiūros įstaiga yra atsakinga už joje dirbančių gydytojų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, padarytą žalą pacientams, kuri laikoma deliktine civiline atsakomybe ir yra konstatuojama tada, kai yra nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu – atsižvelgiant, ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai .

Pažymėtina, jog pacientas, esant jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimams, per 6 mėnesius nuo galutinio teismo sprendimo gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Peticiją gali pateikti asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, ir padaryti pažeidimai yra susiję bent su vienu iš Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimu, prieš tai išnaudojus visas vidaus teisines gynybos priemones. Net ir tuo atveju, jei šios priemonės neišnaudotos – peticija bus priimta, jeigu šalyje galiojančios teisinės gynybos priemonės yra neefektyvios ar neprieinamos.

Įsigaliojus naujos redakcijos PTŽASĮ (nuo 2020 m. sausio 1 d.) nuostatoms, kaip minėta, nebereikia įrodinėti paciento sveikatai žalą padariusio asmens kaltės ir neteisėtų veiksmų. Tačiau nustačius, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo pats prisidėjo prie jam atsiradusios žalos, žala nebus atlyginama arba bus mažinamas atlygintinos žalos dydis.

PTŽSAĮ numato, jog teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl mirusio paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ryšio artimumo ir glaudumo sprendžia Komisija pagal mirusio paciento tėvų (įtėvių) ir pilnamečių vaikų (įvaikių) ar jų atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ypač artimą ir glaudų ryšį (atsižvelgiant į bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį).

Apibendrinant, kiekvienas pacientas turi teisę į žalos atlyginimą, jei jis atitinkamai rašytiniu būdu kreipėsi į Komisiją, o vėliau ir į teismą. Taip pat svarbu prie skundo pridėti atitinkamus įrodymus, kuriais būtų pagrįstas skundas ir jame nurodytos aplinkybės, nurodyti pageidaujamos gauti žalos dydį.