Tomas Tobulevičius, advokatų profesinė bendrija „Constat“
Labai tikėtina, kad ne vienas ūkio subjektas vykdydamas veiklą susiduria su tam tikra savo konkurentų ar netgi verslo partnerių (kontrahentų) veikla, kuri jo manymu galėtų būti vertinama kaip nesąžininga konkurencija. Pavyzdžiui, didelę rinkos dalį užimantis ūkio subjektas, nors nebūtinai pripažintas dominuojančiu, vienašališkai nustato kitiems ūkio subjektams tokias sutarčių sąlygas, kurios galėtų būti įvertintos kaip diskriminacinės arba nesąžiningos.
Sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje saugo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (toliau tekste – Konkurencijos įstatymas). Tokia Konkurencijos įstatymo paskirtis įtvirtinta 1 straipsnio 1 dalyje.
Esant situacijai, kuomet yra pagrindo abejoti ar tam tikros įmonės veikla nepažeidžia konkurencijos teisės aktų nuostatų, ūkio subjektas, kurio teises ir teisėtus interesus pažeidžia galimai neteisėti kito ūkio subjekto veiksmai, turi teisę pateikti pareiškimą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau tekste – Konkurencijos taryba) ir prašyti inicijuoti tyrimą, taikyti Konkurencijos įstatyme numatytas sankcijas.
Konkurencijos taryba yra savarankiška valstybės įstaiga, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo.
Konkurencijos tarybos veiklos sritys: (i) konkurenciją ribojantys susitarimai; (ii) piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi; (iii) Koncentracijų priežiūra; (iv) viešieji subjektai; (v) valstybės pagalba; (vi) mažmeninė prekyba.
Konkurencijos taryba tiria pažeidimus, susijusius su konkurenciją ribojančiais susitarimais, piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, nesąžiningus veiksmus mažmeninėje prekyboje, prižiūri koncentracijos vykdymą ir kt.
Konkurencijos įstatymas numato, kad Konkurencijos taryba pagal jos kompetenciją turi teisę priimti teisės aktus, taip pat nustatyti ir skelbti Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus savo interneto svetainėje.
Konkurencijos taryba 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018) patvirtino Konkurencijos tarybos Darbo reglamentą (toliau tekste – Darbo reglamentas), kuriuo nustatė darbo tvarką Konkurencijos tarybai atliekant jai įstatymų nustatytas funkcijas ir įgaliojimus.
Darbo reglamente numatyta tam tikra privaloma informacija, kurią turi pateikti ūkio subjektas, kada jis kreipiasi į Konkurencijos tarybą dėl jo manymu pažeistų jo interesų pažeidžiant Konkurencijos įstatymą.
Pažvelgus, Darbo reglamente nurodyta informacija, kurios reikalaujama iš besikreipiančio ūkio subjekto, neatrodo labai sudėtinga. Pavyzdžiui, privaloma pateikti pareiškėjo pavadinimą ir kitus rekvizitus, taip pat pareiškėjo atstovo, turinčio teisę Konkurencijos tarybai teikti ir gauti su pareiškimu susijusią informaciją, rekvizitai.
Natūralu, kad Konkurencijos tarybai būtina pateikti ir galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą padariusio ūkio subjekto pavadinimą bei jo rekvizitus. Taip pat su galimu Konkurencijos įstatymo pažeidimu susijusios ir pareiškėjui žinomas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas pradėti tyrimą.
Tačiau, jeigu pareiškėjas teikia pareiškimą dėl tyrimo pradėjimo remdamasis Konkurencijos įstatymo 7 straipsniu (draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi), pareiškėjas be jau paminėtos informacijos privalo pateikti papildomą informaciją.
Kreipiantis dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, pareiškėjas privalo pateikti šią papildomą informaciją: apibūdinti skundžiamo ūkio subjekto veiksmus ar sprendimus; apibūdinti prekės ir (ar) paslaugos rinką, su kuriomis susiję skundžiami veiksmai ar sprendimai; apibūdinti geografinę teritoriją, kurioje atlikti skundžiami veiksmai ar sprendimai, ir geografinę teritoriją, kurioje pasireiškė, galėjo ar gali pasireikšti skundžiamų veiksmų ar sprendimų pasekmės; pateikti informaciją apie susijusius su skundžiamais veiksmais ar sprendimais rinkos dalyvius ir jų padėtį rinkoje; nurodyti skundžiamų veiksmų atlikimo, sprendimų priėmimo, jų galiojimo laikotarpį; nurodyti pareiškėjui žinomus kitų su skundžiamais veiksmais ar sprendimais susijusių, jame dalyvavusių asmenų ar asmenų, kuriems galimas pažeidimas padarė, galėjo ar gali daryti įtaką, duomenis; paaiškinti, kokiu būdu skundžiami veiksmai ar sprendimai paveikė, galėjo ar gali paveikti pareiškėjo ir (ar) kitų asmenų galimybes veikti rinkoje, kaip pasireiškė, galėjo ar gali pasireikšti konkurencijos ribojimas, žala vartotojų interesams.
Be to, pareiškėjas privalo pateikti Konkurencijos tarybai ir pareiškime nurodytas faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus ir įrodymus.
Žinoma, kad pareiškėjas, veikiantis atitinkamoje rinkoje, paprastai gali pateikti tam tikrą informaciją, susijusią su skundžiamu subjektu bei dalyku. Tačiau Konkurencijos tarybai neužtenka vien to, kad pareiškėjas pateiktų jam žinomą informaciją apie galimą pažeidimą, tačiau reikalaujama pateikti atitinkamus įrodymus bei konkrečius duomenis apie pažeidimą, apibrėžti bei pagrįsti prekių ar paslaugų prekės rinką, pagrįsti geografinę teritoriją. Tai reiškia, kad pareiškėjas siekdamas, kad jo pareiškimo pagrindu būtų pradėtas tyrimas, privalo surinkti, įvertinti bei pateikti Konkurencijos tarybai didžiulį kiekį informacijos. Pavyzdžiui, įsivaizduokime situaciją, kuomet pareiškėjas įtaria, jog jo kontrahentas, kuris galimai užima dominuojančią padėtį, piktnaudžiauja tokia padėtimi ir nustato vienašališkai akivaizdžiai nesąžiningas sutarčių sąlygas, o pareiškėjas neturėdamas galimybės pirkti prekių ar paslaugų iš jokių kitų subjektų, nes rinkoje niekas kitas tokia paslauga ar preke neprekiauja, yra priverstas kreiptis į Konkurencijos tarybą. Pagal aukščiau paminėtus kriterijus pareiškėjui tektų įrodinėti visą eilę aplinkybių, tokių kaip įrodymų, susijusių su tuo, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį (pateikti rinkos dydį, struktūrą, pajamas ir kitą informaciją), kad toks ūkio subjektas piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, įrodymus, kad bus pažeistos vartotojų ir /ar kitų ūkio subjektų teisės, kokia apimtimi pažeidimas turi įtaką vartotojams, kaip paveiktų rinką, kokia numatoma žala ir t. t.
Pateikti visaapimančius įrodymus dažnu atveju vienam ūkio subjektui tiesiog objektyviai yra neįmanoma pirmiausia dėl to, kad pareiškėjui nėra suteiktos ir įstatymuose įtvirtintos teisės rinkti informaciją ar gauti informaciją iš kitų ūkio subjektų ar valstybės institucijų. Antra, pareiškėjas gali neturėti ir dažnai neturi pakankamai finansinių ir žmogiškųjų resursų atlikti didžiulės apimties reikalaujančius rinkos tyrimus, įvertinti paslaugų ar prekių kainodarą, apibūdinti konkurencijos sąlygas. Be to, verslo subjekto tikslas nėra inicijuoti tyrimus ir vertinti, ar kitų ūkio subjektų veikla nepažeidžia teisės normų, jo pagrindinis tikslas yra siekti pelno ir būtent į šį tikslą yra orientuojami visi ištekliai, o ne į galimų pažeidimų fiksavimus ar tyrimus.
Konkurencijos taryba – ta institucija, kuri yra teisės aktų įgaliota rinkti ir gauti informaciją bei duomenis iš ūkio subjektų, valstybės institucijų bei organizacijų. Ši Konkurencijos tarybos teisė yra įtvirtinta Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad Konkurencijos taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams, kitoms kredito įstaigoms ir viešojo administravimo subjektams, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, turinčius komercinių ar profesinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti.
Konkurencijos taryba turi teisę pasitelkti kompetentingus specialistus ir ekspertus, pavesti uždavinius. Taigi, tik ji turi galimybę surinkti visus įrodymus, juos įvertinti bei priimti sprendimą atlikti tyrimą ar jo neatlikti.
Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba pradėti tyrimų pagal pareiškėjų skundus neskuba. Antai, 2022 metų Konkurencijos tarybos metinės veiklos ataskaitos duomenimis, Konkurencijos taryba nustatė tik 2 Konkurencijos įstatymo pažeidimus (2023 metais – viso 5). 2022 metais pažeidimai buvo susiję su konkurenciją ribojančių susitarimų nagrinėjimu. Tačiau ataskaitose nebuvo pateiktos informacijos, kiek buvo, pavyzdžiui, per tam tikrus metus pareiškėjų skundų ir kokia statistika yra šioje srityje, t. y., kiek procentų sudaro pradėti tyrimai palyginus su pareiškėjų skundų kiekiu?
Nors 2022 metų ataskaitoje Konkurencijos taryba skelbia, kad „KT nuomone, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimas yra svarbus įrankis įgyvendinant konkurencijos politiką. Dėl dominuojančią padėtį rinkoje užimančios įmonės piktnaudžiavimo konkurentai gali būti priversti pasitraukti iš rinkos, apribotos jų galimybės veikti rinkoje, vartotojams primetamos nesąžiningos kainos ir pan.“ Tačiau Konkurencijos tarybos 2022 metų ataskaitoje nėra duomenų, kad būtų pradėtas nors vienas tyrimas dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Atvirkščiai, ataskaitoje Konkurencijos taryba pateikia argumentus, kodėl, jos nuomone, tyrimai nebuvo pradėti arba buvo nutraukti. Pavyzdžiui, 2022 metais Konkurencijos taryba nutraukė anksčiau pradėtą tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi medicinos atliekų tvarkymo rinkoje, taip pat nepradėjo tyrimo dėl galimo pažeidimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.
2023 metų Konkurencijos tarybos ataskaitoje (66 psl.) „Global Competition Review“ centras pažymėjo, kad norėtųsi matyti daugiau iniciatyvos pradedant tyrimus dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi.
Ar tai reiškia, kad dominuojančių ūkio subjektų yra labai mažai, ar tai, kad dominuojantys ūkio subjektai yra labai atsakingi, laikosi teisės aktų nuostatų ir nepažeidžia konkurencijos teisės?
Vienas iš pagrindų Konkurencijos tarybai nepradėti tyrimų – išvada, jog tyrimas neatitinka Konkurencijos tarybos veiklos prioritetų. Konkurencijos įstatymas numato, kad Konkurencijos taryba turi teisę nustatyti ir skelbti savo interneto svetainėje Konkurencijos tarybos veiklos prioritetus.
Konkurencijos taryba vertindama, ar pradėti tyrimą, o jau pradėjus, ar jį tęsti, dažnai remiasi Konkurencijos tarybos 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1S-136 (2022) patvirtintu veiklos prioriteto įgyvendinimo aprašu (toliau tekste – Aprašas). Apraše numatyta, kad šis Aprašas nustato pagrindinius principus, kuriais vadovaudamasi Konkurencijos taryba įgyvendina veiklos vykdant valstybinę konkurencijos politiką bei prižiūrint, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, prioriteto.
Apraše numatyti principai: (i) įtaka veiksmingai konkurencijai ir vartotojų gerovei; (ii) strateginė reikšmė; (iii) racionalus išteklių naudojimas. Principai teisėje – pamatiniai pradai, išreiškiantys teisės, kaip specifinės visuomeninių santykių reguliuotojos, esmę. Principai išreiškia siekius, tikslus, vertybių orientyrus, o ne tai, ką tiksliai reikia atlikti teisės subjektui.
Taigi, Konkurencijos taryba savo vidiniu teisės aktu pati nustatė savo veiklos prioriteto principus, jų turinį bei savo nuožiūra sprendžia, ar pradėti tyrimus. Todėl iš esmės Konkurencijos taryba turi visišką diskrecijos teisę spręsti dėl tyrimų pradėjimo ar nutraukimo. Konkurencijos taryba gali neatlikti tyrimo vadovaudamasi racionalaus išteklių naudojimo principu. Autoriaus nuomone, tai absoliučiai subjektyvus principas, kurį galima panaudoti bet kuriais atvejais, kada nelinkstama atlikti tyrimo. Be to, Konkurencijos taryba pateikia argumentus, jog neatlieka tyrimų, nes, pavyzdžiui, detalesnis ūkio subjekto veiksmų vertinimas pareikalautų neproporcingų konkurencijos tarybos išteklių, lyginant su tikėtinais tyrimo rezultatais. Ar tai reiškia, kad nepaisant to, jog galimai yra padarytas pažeidimas, Konkurencijos taryba jo netiria, nes rezultatas nebus didelės baudos skyrimas, ar dar blogiau – bus nustatyta, kad tiriamas ūkio subjektas neleistinų veiksmų neatliko? Toks požiūris vertintinas kritiškai. Galima įsivaizduoti situaciją, kada policija netiria lengvesnio nusikaltimo, nes jos prioritetas tirti tik sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Kaip tai deri su teisinės valstybės principu, kuris neatsiejamas nuo teisingumo principo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, lieka neaišku.
Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytas imperatyvas, jog Konkurencijos taryba savo funkcijoms atlikti ir įgaliojimams vykdyti disponuoja pakankamu skaičiumi kvalifikuotų darbuotojų ir jos funkcijoms bei įgaliojimams adekvačiais finansiniais, techniniais ir technologiniais ištekliais.
Tačiau nepaisant to, kad Konkurencijos įstatyme numatyta, jog Konkurencijos taryba turi turėti pakankamai išteklių savo funkcijoms atlikti, Konkurencijos taryba vidiniais savo teisės aktais nusimato sau galimybes spręsti, ar verta atlikti tyrimus pagal pareiškėjų skundus, ar ne.
Ūkio subjektui, kuris mano, kad jo teisės pažeistos konkurencijos teisės srityje dėl kito ūkio subjekto veiksmų, reikėtų surinkti kaip įmanoma daugiau įrodymų, fiksuoti faktines aplinkybes, rinkti kitą informaciją ir apsišarvuoti kantrybe belaukiant ir besitikint, kad Konkurencijos taryba atliks savo darbą, kurį jai priklauso atlikti pagal Konkurencijos įstatymą.
Atgal į sąrašą