Karolis Bradauskas, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ advokatas
Po vakar paryčiais Vilniuje įvykusios orlaivio avarijos kiekvienas lengviau atsidusome, kad lėktuvas buvo ne keleivinis ir taip išvengta katastrofiškai didelio aukų skaičiaus. Tuo tarpu siuntų iš Vokietijos laukusiems klientams DHL jau pranešė, kad siuntų pristatymas vėluos. Žvelgiant logiškai, tampa akivaizdu, kad didžioji dalis jų neabejotinai pražuvo liepsnose ir laukti nebėra ko. Ar galima tikėtis kompensacijos už krovinio žuvimą ar sugadinimą ir kai krovinys nepasiekia gavėjo?
Force majeure, bet kas jums iš to?
Net ir ne teisės profesionalas ne kartą yra girdėjęs Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtiną principą force majeure arba dar žinomą kaip „nenugalima jėga“. Šis principas reiškia, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
Ar gali būti kitaip? Taip. Jeigu visgi vežėjo kaltė įrodoma, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal vežimo sutartį arba įstatymą. Jei krovinys ar bagažas neišsaugomas, vežėjas privalo grąžinti už vežimą sumokėtą mokestį, išskyrus atvejus, kai jis įskaitomas į krovinio ar bagažo vertę.
DHL lėktuvo avarijos atveju taip pat yra aktuali Konvencija dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo, pasirašyta Varšuvoje dar 1929 m. (toliau – Varšuvos konvencija).
Ji taikoma bet kokiam tarptautiniam žmonių, bagažo arba krovinių vežimui, vykdomam orlaiviu už užmokestį bei nemokamiems vežimams, kuriuos orlaiviu vykdo vežimo oru įmonė.
Varšuvos konvencija nustato, kad vežėjas atsako už žalą, atsiradusią sunaikinus, praradus arba sugadinus įregistruotą bagažą arba prekes, jei atsitikimas, dėl kurio atsirado žala, įvyko vežimo oru metu. Konvencija taip pat apibrėžia, kad vežimas oru apima laikotarpį, kurio metu vežėjas saugo bagažą arba prekes, nepriklausomai nuo to, ar tai yra oro uoste, orlaivyje arba kurioje nors kitoje vietoje, jei įlaipinama ne oro uoste.
Vadovaujantis Varšuvos konvencija, vežant prekes ir bagažą, vežėjas neatsako, jei įrodo, kad žala atsirado dėl pilotavimo, orlaivio vairavimo arba navigavimo klaidos ir kad visais kitais atžvilgiais jis ir jo agentai ėmėsi visų reikiamų priemonių žalai išvengti.
Apibendrinus išdėstytą teisinį reglamentavimą tampa akivaizdu, kad tokiu atveju, jeigu Jūsų (siuntėjo ar gavėjo) siunta (krovinys) yra gabenamas vežėjo orlaiviu, įvykus orlaivio avarijai, kuri turėtų būti laikoma force majeure atveju, vežėjas nebus įpareigotas atlyginti dėl krovinio sunaikinimo ar sugadinimo atsiradusią žalą, nebent būtų įrodyta, kad vežėjas nesiėmė reikiamų priemonių išvengti žalos.
Visagalis draudimas
Tačiau tikėtina, kad kiekvienam verslo subjektui ar eiliniam piliečiui yra svarbus praktinis, o ne teisinis, klausimas, kaip užtikrinti, kad didelę svarbą turintį krovinį sunaikinus ar jį sugadinus gabenant orlaiviu, būtų tinkamai atlyginta ar kaip įmanoma labiau sumažinama atsiradusi žala. Juolab, ką daryti, kad atlygintos būtų ne menkos siuntimo išlaidos, bet padengta krovinio vertė, o gal dar ir išmokėta kompensacija.
Nepriklausomai nuo to, ar krovinys sunaikinamas, ar sugadinamas dėl vežėjo kaltės, vienas iš efektyviausių būdų išvengti žalos yra įsigyti krovinio draudimą arba padarytos žalos dydį nusimatyti krovinio vežimo sutartyje (jeigu toks susitarimas įmanomas). Krovinio draudimo paslaugas už papildomą mokestį įprastai teikia pačios didžiosios krovinių gabenimo įmonės arba draudimo bendrovės.
Svarbu turėti omenyje ir tai, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo išmoka už sunaikintą ar sugadintą krovinį bus išmokėta operatyviau, nei galimos kompensacijos prisiteisimas iš vežėjo teisminiu keliu, jeigu būtų įrodyta, kad krovinys buvo sunaikintas ar sugadintas dėl vežėjo kaltės ir nebūtų taikomos, be kita ko, aukščiau nurodytos vežėjo atsakomybės pašalinimo sąlygos.
Aptarus vežėjo atsakomybę dėl krovinio sunaikinimo gabenant orlaiviu, svarbu pažymėti, kad prievoliniai santykiai egzistuoja taip pat ir tarp krovinio siuntėjo ir gavėjo. CK normos leidžia sutarties (prievolės) šalims susitarti, kad sutarties įvykdymui bus pasitelkiamos trečiosios šalys ir kaip yra sprendžiamas šalių atsakomybės klausimas, jeigu sutartis neįvykdoma dėl trečiosios šalies veiksmų. Pavyzdžiui, pardavėjas pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdo, nes pirkėjo užsakytos prekės (krovinys) sunaikinamas jas gabenusio vežėjo. Krovinį sunaikinus arba sugadinus gabenimo orlaiviu metu, atsakyti į klausimą, ar siuntėjas atsako prieš gavėją, reikia analizuoti kiekvieną atvejį atskirai ir nustatyti, koks buvo susitarimas tarp sutarties šalių.
Todėl ši orlaivio avarija tik patvirtina, kad reikšmingos, dviejų ar daugiau šalių įsipareigojimus apimančios siuntos, turi būti apdraustos, taip užkertant kelią net mažiausiai tikėtinoms rizikoms.
Atgal į sąrašą