Lietuvos iniciatyvos Europos Parlamente: anglies šalinimas turi integruotis į ES klimato infrastruktūrą

Europos Parlamente vykusioje diskusijoje apie viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę (PPP) anglies šalinimo srityje Lietuva pristatė jau įgyvendintą, ISO pagrindu sertifikuotą CO₂ šalinimo projektą ir iškėlė platesnį klausimą – kokią vietą carbon removals turėtų užimti Europos klimato politikoje.

Šiandien anglies šalinimo projektai daugiausia veikia savanoriškoje rinkoje. Įmonės juos naudoja siekdamos Net-Zero tikslų, tačiau reguliacinėje aplinkoje vis dar trūksta aiškių ir vienodų kriterijų. ESG ataskaitose (CSRD, ESRS) deklaruojamas emisijų mažinimas, kartais – carbon credit naudojimas, tačiau lieka nemažai „pilkųjų zonų“, apskaitos neapibrėžtumo ir reputacinės rizikos.

Specialią diskusiją Europos Parlamente palaiko EP narys, Greens/EFA frakcijos viceprezidentas Virginijus Sinkevičius – toks susitikimas su verslo atstovais ir politikos formuotojais Briuselyje vyko jau antrąjį kartą. Šį kartą joje dalyvavo ir daugiau žaliosios politikos palaikytojų Europos Parlamente, taip pat Valeria Forlin, kuri yra Europos Komisijos (Klimato politikos generalinio direktorato, DG CLIMA) skyriaus vadovo pavaduotoja. Lietuvoje įgyvendinamus projektus pristatė „Nordic Carbon Solutions“ ir advokatų profesinės bendrijos „Constat“ atstovai, kartu su anglies rinkos ekspertų komanda iš savanoriškos anglies rinkos e-platformos „Carbon Planet“ bei nepriklausomos sertifikavimo kampanijos ICIM.

Diskusijoje Briuselyje akcentuota, kad aukštos kokybės, nepriklausomai audituoti anglies šalinimo projektai neturėtų likti vien savanoriškos anglies rinkos instrumentu. Jie galėtų palaipsniui ir atsargiai integruotis į platesnę ES klimato infrastruktūrą – ETS logiką, CBAM struktūrą ir ESG ataskaitų sistemą. Ne kaip emisijų mažinimo pakaitalas, bet kaip papildomas mechanizmas likutinėms (residual) emisijoms, kurių techniškai neįmanoma eliminuoti.

„Jei norime, kad verslas pasitikėtų anglies šalinimo sprendimais, neužtenka vien įgyvendintų projektų. Reikalingas institucinis dialogas ir aiškus reguliacinis matymas, kada ir kaip anglies kreditai gali būti laikomi oficialia Net-Zero dalimi“, – sako „Constat“ partneris Marius Čepulis.

Į šį dialogą Lietuva atėjo su konkrečiu pavyzdžiu. Medienos konstrukcijų gamintojo „Jūrės medis“ projekte jau sertifikuotas CO₂ saugojimas, apskaičiuotas pagal ISO standartus, patvirtintas nepriklausomų auditorų ir pateiktas tarptautinei savanoriškai rinkai. Tai pirmasis tokio tipo modelis Lietuvoje, sujungęs metodiką, teisinę struktūrą, auditą ir rinkos infrastruktūrą į vieną veikiančią sistemą.

Projektas rodo, kad carbon removals gali būti struktūruoti taip, kad atitiktų griežtėjančią ES reguliacinę aplinką. Renginyje taip pat aptartos tolimesnės iniciatyvos žemės ūkio (farming) srityje, plečiančios anglies šalinimo sprendimus į kitus sektorius.

Daugeliui įmonių, jau turinčių tvarumo strategijas ir Net-Zero tikslus, šiandien svarbiausias klausimas yra realūs jų įgyvendinimas. Diskusija Europos Parlamente parodė, kad verslo inicijuoti, sertifikuoti anglies šalinimo projektai gali tapti konstruktyvia šios sistemos dalimi – jei bus aiškūs kriterijai, apskaitos taisyklės ir politinis palaikymas.