Lietuvos pilietybė iškovota tik nusprendus kreiptis į teismą

Gauti Lietuvos Respublikos pilietybę – sudėtinga procedūra, ypač dėl geopolitinės situacijos pastaraisiais metais sugriežtėjus Migracijos departamento požiūriui. Ne išimtis buvo ir „Constat“ klientės LR pilietybės gavimo procesas. Nors balandį klientė pagaliau prisiekė Lietuvos Respublikai, viso to kaina buvo solidi – 2,5 metų trukęs procesas ir teisminis kelias, įrodęs teisę gauti pilietybę. 

Klientei atstovavo advokatas Robertas Naruševičius, su tokio pobūdžio bylomis dirbantis jau 10 metų.

Pareikalavo Ukrainos prezidento dekreto

Klientė, kuri iki tol buvo Ukrainos pilietė, kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu suteikti jai LR pilietybę santuokos su Lietuvos Respublikos piliečiu pagrindu. Moteris Lietuvoje gyvena jau 10 metų.

Procesas natūraliai užtruko, nes reikėjo pateikti nemažai dokumentų bei jų vertimų į lietuvių kalbą dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo. Tai būtų galima laikyti tipine situacija, po kurios Lietuvos Respublikos prezidento dekretu klientei galiausiai buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Tuo atrodė, kad šis pilietybės procesas ir pasibaigs. Tačiau įvyko neplanuotas istorijos posūkis.

Klientei pateikus, regis, formalų, prašymą Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje konsuliniam skyriui dėl jos turimos Ukrainos pilietybės panaikinimo bei išsamiai paaiškinus Migracijos departamentui dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo, klientė susidūrė su kitomis problemomis. Migracijos departamentas atsisakė jai leisti prisiekti Lietuvos Respublikai,  nes klientė nepateikė įrodymų iš Ukrainos Respublikos valdžios institucijų, o konkrečiai – Ukrainos prezidento dekreto dėl jos turimos pilietybės atšaukimo. Nors advokatas su kliente anksčiau Migracijos departamentui pateiktuose išsamiuose paaiškinimuose labai aiškiai pažymėjo, jog dėl Ukrainoje tebevykstančio karo ši procedūra yra labai sudėtinga bei paini, ir neaišku, ar apskritai įvykdoma.

Migracijos departamentas galiausiai nusileido

Tam, kad pagrįstų šiuos argumentus, klientė vėlesniu etapu pateikė nemažai įrodymų, jog Ukrainos Respublikos Pilietybės institutas karo metu yra nefunkcionalus, informacija apie pilietybės atsisakymą nepasiekiama jokiuose oficialiuose valdžių institucijų puslapiuose, o galiausiai – ir Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje tarpininkavimo raštą, kuriame labai aiškiai įvardinta, jog Ukrainoje galioja karo padėtis, kuri turi ženklią įtaką svarstymo sąlygoms ir tvarkai dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo. Ambasada taip pat apie tai žodine nota buvo informavusi ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Visgi, ir ši pateikta informacija Migracijos departamento neįtikino, todėl klientė buvo priversta kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą.

Teismui buvo pateikta gausa įrodymų apie viešai prieinamą informaciją dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo proceso politizavimo, galiojančios karos padėties Ukrainoje įtakos klientės pilietybės atsisakymo procedūrai, Ukrainos Prezidentūros kanceliarijos pateikta statistika, koks pateiktų prašymų kiekis atsisakyti Ukrainos pilietybės buvo patenkintas 2021-2024 m. laikotarpiu bei klientės gautas atsakymas iš Ukrainos Respublikos užsienio reikalų ministerijos dėl jos pradėto pilietybės atsisakymo proceso.

Galiausiai, iki teismo posėdžio buvo gautas Migracijos departamento sprendimas leisti klientei prisiekti Lietuvos Respublikai, nors įrodymai dėl Ukrainos kompetentingų institucijų neveikimo, priimant sprendimus dėl Ukrainos pilietybės atsisakymo, Migracijos departamentui buvo pateikti dar gerokai anksčiau.

Šis procesas pareikalavo daug klientės neigiamų emocijų, streso, net lankymosi pas psichologus, jau nekalbant apie teisines išlaidas bei nusivylimo Lietuvos Respublikos institucijomis dėl šios nagrinėjamos situacijos.

„Pats procesas, kuomet klientė sužinojo apie atsisakymą jai leisti prisiekti LR, prasidėjo dar 2024 m. gegužę. Po to sekė ilgas susirašinėjimas su Migracijos departamentu, Ukrainos ambasada Lietuvoje bei Ukrainos valdžios institucijomis, ir, galiausiai, nematant kitos galimybės, 2025 m. sausį buvo nuspręsta kreiptis į LR kompetentingą teismą. Tikėtina, kad klientei nesikreipus į teismą, jos terminas prisiekti Lietuvos Respublikai būtų pasibaigęs kaip ir pats leidimas gyventi Lietuvoje. Neaišku, su kokiomis problemomis tuomet būtų susidūrusi klientė, Lietuvoje sukūrusi šeimą“,  akcentuoja advokatas R. Naruševičius.

Pirmosios instancijos teismas Klientei priteisė ir dalį jos patirtų teisinių išlaidų, tačiau Migracijos departamentas šią teismo nutarties dalį nusprendė apskųsti, neva susidariusios teisinės išlaidos nėra sąlygotos Migracijos departamento veiksmų.

Siūlo nelaukti sprendimų iš kariaujančios šalies

Pastaruoju metu, padaugėjo tokių atvejų, kuomet neleidžiama prisiekti asmenims, nepateikusiems kitos valstybės, konkrečiu atveju – Ukrainos Respublikos, atitinkamų institucijų (prezidento) dekreto dėl turimos pilietybės panaikinimo. Tačiau dėl ypatingai susiklosčiusių aplinkybių ir tebevykstančio karo, Ukrainos prezidentūros kanceliarijos piliečių kreipimosi departamentas dėl pilietybės atsisakymo yra neveiksnus, o tą patvirtina ir ši „Constat“ klientės situacija.

„Asmenims, norint prisiekti Lietuvos Respublikai, dažniausiai  tenka laukti neapibrėžtą laiko tarpą, kol galiausiai negaunama jokio Ukrainos kompetentingų institucijų sprendimo dėl jų pilietybės panaikinimo. Tą būtų galima išspręsti leidžiant asmenims, gavusiems Lietuvos pilietybę, prisiekti net nelaukiant atitinkamų Ukrainos institucijų sprendimų. Tokiu būdu būtų galima padėti jiems tapti pilnateisiais piliečiais gerokai greičiau, eliminuojant teisinį neapibrėžtumą jų atžvilgiu, o kartu ir taupant valstybės lėšas, kurias jie priversti išleisti savo pažeistų teisių bei interesų gynybai  kompetentinguose Lietuvos teismuose“, – įsitikinęs advokatas R. Naruševičius.