Lietuvos pilietybės suteikimo galimybės: ką svarbu žinoti užsieniečiams?

Pastaraisiais metais Rusijos agresija prieš Ukrainą kardinaliai pakeitė su šiomis šalimis susijusių užsieniečių planus ir lūkesčius Lietuvoje. Šiandien matome dvi ryškias grupes: viena jų – tai į Lietuvą atvykę nukentėję arba režimams prieštaraujantys asmenys iš Ukrainos, Baltarusijos ar Rusijos. Kita – ilgą laiką Lietuvoje gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, kurie iki šiol neturėjo Lietuvos pilietybės, tačiau didėjantis susirūpinimas dėl sąsajų su agresoriaus valstybėmis juos skatina atsisakyti turimos pilietybės ir ieškoti savo šaknų Lietuvoje.

Vis dėlto, tiek vieniems, tiek kitiems praktikoje kelias į Lietuvos pilietybę dažnai yra daug sudėtingesnis nei tikėtasi – net ir tada, kai formaliai atitinka visus įstatymuose numatytus kriterijus. Tai ypač ryšku pastaraisiais metais, kai pilietybės suteikimo procesai yra itin griežtai kontroliuojami dėl nacionalinio saugumo interesų.

Kokios galimybės įgyti Lietuvos pilietybę?

Pagal Lietuvos teisę, yra kelios pagrindinės galimybės:

1. Pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka

Tai procedūra, taikoma lietuvių kilmės asmenims, kurie patys nėra buvę Lietuvos piliečiais. Tokiems asmenims netaikomas reikalavimas gyventi Lietuvoje 7 ar 10 metų, laikyti lietuvių kalbos bei Konstitucijos egzaminų. Tačiau taikoma sąlyga – atsisakyti turimos užsienio pilietybės (pvz., Ukrainos).

Pagal teisės aktus, lietuvių kilmę reikia pagrįsti dokumentais, tokiais kaip:

• gimimo, santuokos liudijimai;
• gyventojų surašymo ar gyvenamosios vietos registracijos įrašai;
• užsienio pasai, kuriuose nurodyta tautybė.

Visa medžiaga teikiama Migracijos departamentui, o galutinį sprendimą dėl pilietybės suteikimo priima Prezidentas.

2. Pilietybės atkūrimas

Tai galimybė tiems asmenims, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę arba yra tokių asmenų palikuonys. Jei jie nebuvo atkūrę pilietybės iki 2011 m., ši teisė yra neterminuota.

Svarbu tai, kad jei asmuo yra kitos valstybės pilietis, norėdamas atkurti Lietuvos pilietybę, turės jos atsisakyti, išskyrus asmenis, kurie buvo ištremti ar išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir jų palikuonis.

Pilietybė atkuriama tik vieną kartą.

Realijos: kodėl procesai stringa?

Mano praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai net formaliai visus kriterijus atitinkantys asmenys susiduria su itin didelėmis kliūtimis. Tai ypač aktualu trečiųjų šalių piliečiams – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, – nes pilietybės klausimai šiuo metu yra labai griežtai kontroliuojami dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui.

Dėl karo Ukrainoje į Lietuvą atvykę asmenys neretai tikisi palengvintų sąlygų, tačiau praktikoje:

• jei pas asmenį nustatomi bet kokie anksčiau turėti ryšiai su Rusija, institucijos vertina tai itin jautriai;
• jeigu Lietuvoje ar kitose ES šalyse tebegalioja teistumas, net ir dėl nesunkių nusikaltimų, tai dažnai tampa pagrindu atsargiam ar neigiamam sprendimui dėl pilietybės grąžinimo.

Ne mažiau svarbu, kad pilietybės klausimą Lietuvoje sprendžia ne tik Migracijos departamentas, bet ir Pilietybės reikalų komisija, o galutinį sprendimą priima Prezidentas. Tai reiškia daugkartinį patikrinimą ir galimybę procesui užsitęsti ar būti nutrauktam.

Praktika Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvoje nagrinėtos bylos aiškiai atskleidžia, kad Lietuvos pilietybės klausimai, ypač karo Ukrainoje ir išaugusio saugumo jautrumo kontekste, neretai susiduria su nepagrįstais ar pertekliniais administraciniais barjerais. Pavyzdžiui, Seimo kontrolieriaus tyrime buvo konstatuota, kad Migracijos departamentas vilkino lietuvių kilmės asmens bei jo vaikų prašymą dėl pilietybės atkūrimo, reikalavo jau kartą įvertintų dokumentų, taip pažeisdamas įstatymo nustatytus terminus bei gero administravimo principą.

Kitame atvejyje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, buvo panaikintas Migracijos departamento sprendimas reikalauti lietuvių kilmės asmens pateikti užsienio valstybės (šalies agresorės) dokumentus apie pilietybės atsisakymą, nors toks reikalavimas būtų privertęs asmenį vykti į tą valstybę ir rizikuoti baudžiamuoju persekiojimu. Teismas pabrėžė, kad negalima sudaryti „ypatingai apsunkinto“ kelio į pilietybę ir būtina individualiai vertinti realias galimybes.

Tuo tarpu advokatų kontoros „Constat“ spręstoje byloje Ukrainos pilietė, jau dešimt metų gyvenusi Lietuvoje ir po santuokos su lietuviu siekusi pati įgyti Lietuvos pilietybę, dvejus metus susidūrė su vilkinimu – Migracijos departamentas reikalavo gauti Ukrainos Prezidento raštą dėl pilietybės atsisakymo, nors karo sąlygomis tai akivaizdžiai nebuvo realu. Tik įsitraukus advokatams ir argumentuotai įrodžius, jog toks reikalavimas neatitinka protingumo kriterijų, procedūra pajudėjo pirmyn.

Ką daryti?

Pilietybės suteikimas Lietuvoje užsieniečiams šiuo metu yra ne tik griežtai reglamentuotas, bet ir itin jautrus geopolitiniame kontekste. Asmenims, norintiems gauti Lietuvos pilietybę:

• rekomenduojama iš anksto kruopščiai pasiruošti dokumentus lietuvių kilmei pagrįsti,
• įvertinti turimas kitas pilietybes ir galimybę jų atsisakyti,
• bei taupant laiką konsultuotis su advokatais, turinčiais praktinės patirties pilietybės bylose, ypač jei reputacija nėra nepriekaištinga ar būta ryšių su valstybėmis, keliančiomis nacionalinio saugumo klausimus.

Tai leis ne tik tinkamai pasiruošti galimiems institucijų klausimams ar papildomų dokumentų reikalavimams, bet ir realiai įvertinti savo galimybes. Kartais tenka pripažinti, kad galimybės išties kuklios.