Viktorija Prakapaitė, advokatų profesinė bendrija „Constat“
2023 m. birželio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimams, buvo subalansuotos baudžiamosios ir administracinės atsakomybės priemonės, praplėstos administracinės atsakomybės ribos ir atitinkamai padidinti nuobaudų dydžiai. Taip pat ANK buvo papildytas naujais straipsniais, numatančiais atsakomybę už riboženklio ar geodezinio ženklo pakeitimą (ANK 1131), mokesčių nesumokėjimą (ANK 1871) ir neteisėtą poveikį elektroniniais duomenimis ar informacinei sistemai (ANK 4741). Detaliau su ANK pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2023 m. birželio 1 d., galite susipažinti šioje nuorodoje: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/ee109282e51911eda305cb3bdf2af4d8?jfwid=zaoxfs1u1. 
Trumpai apžvelgiant įsigaliojusius ANK pakeitimus pažymėtina, kad siekiant ANK 115 straipsnį (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) labiau suderinti su BK 187 straipsniu (turto sunaikinimas ar sugadinimas), patikslintas ANK 115 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo pavadinimas ir sudėtis, nurodant, kad atsakomybė numatyta tik už svetimo (o ne savo) turto sunaikinimą ar sugadinimą.
Buvo praplėstos administracinės atsakomybės taikymo ribos. Kaip pavyzdys pateikiamas ANK 187 straipsnio 3 dalyje reglamentuotas administracinis nusižengimas, už kurį asmuo atsako nepateikus deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų dokumentų ir duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną ar turtą mokesčių administratoriui, siekiant išvengti mokesčių ar kitokių įmokų, kurių suma neviršija keturių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBNB) po to, kai ši institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti. Pažymėtina, kad BBNB dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir šiuo metu nustatytas BBNB dydis yra 50 EUR. Dabartiniu metu pagal minimą ANK straipsnį asmeniui kyla administracinė atsakomybė nepateikus dokumentų, siekiant išvengti mokesčių ar kitokių įmokų, kurių suma neviršija 400 BBNB, kai seniau administracinė atsakomybė buvo taikoma tuo atveju, kada buvo siekiama išvengti iki 100 BBNB mokesčių. Asmeniui, kuris siekia išvengti mokesčių ar kitokių įmokų, kurių suma viršija 400 BBNB, kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 221 str. (deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas). Atitinkamai buvo padidinti ir ANK 187 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies baudų dydžiai, t. y. už ANK 187 straipsnio 3 dalies nusižengimą numatyta atsakomybė nuo 400 Eur (buvo 200 Eur) iki 6000 Eur (buvo 1040 Eur), o už 4 dalies nusižengimą nuo 1000 Eur (buvo 650 Eur) iki 6000 Eur.
Atsižvelgiant į nuo 2023-06-01 įsigaliojusius BK 219 straipsnio pakeitimus, pagal kuriuos asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė už minimame BK straipsnyje nurodytą veiką, kai laiku nesumokami didesni nei 400 MGL dydžio mokesčiai, ANK buvo papildytas nauju 1871 straipsniu. Pagal šį naują ANK straipsnį asmuo atsako už mokesčių nesumokėjimą, jei pagal pateiktą deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apskaičiuotų mokesčių, kurių suma neviršija 400 BBNB dydžių, asmuo nesumokėjo būdamas mokiu po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Už šiame straipsnyje minimą padarytą nusižengimą numatyta bauda nuo 700 iki 6000 Eur. Taigi administracinė atsakomybė asmeniui gali būti taikoma esant šių konkrečiu atveju konstatuotų faktų visumai: 1. teisės aktų nustatyta tvarka pateikta deklaracija, ataskaita ar kitas dokumentas, kuriame apskaičiuoti mokėtini mokesčiai; 2. apskaičiuotų mokesčių suma neviršija 400 BBNB (mokesčių sumai viršijus šią ribą gali kilti baudžiamoji atsakomybė); 3 asmuo nesumoka mokesčių, būdamas mokiu; 4. asmuo nesumoka mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė (tai turėtų būti įforminta raštu) apie pareigą sumokėti mokesčius.
Taip pat, atsižvelgiant į BK 222 straipsnio ir BK 223 straipsnio pakeitimus, sistemiškai pakoreguotos ir ANK 205 straipsnio 3–6 dalys. Dabar už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą (BK 222 str.) ir aplaidų finansinės apskaitos tvarkymą ir (arba) organizavimą (BK 223 str.) baudžiamąja tvarka asmuo atsako, jei dėl apgaulingo ar aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo / organizavimo yra padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui. BK 222 straipsnis papildytas ir tuo, kad pagal šį straipsnį atsakys ir tas asmuo, kuris įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros. Paminėtina, kad esminis apgaulingo (BK 222 str.) ir aplaidaus (BK 223 str.) finansinės apskaitos tvarkymo skirtumas yra kaltės forma – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, kaip viena iš BK 223 straipsnio dispozicijoje įtvirtintų alternatyvių veikų, padaromas tik neatsargia kaltės forma. Šiuose straipsniuose nurodyta turtinė žala yra didelė, kai jos dydis viršija 400 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, ir labai didelė, kai jos dydis viršija 900 MGL dydžio sumą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas MGL yra tapatus BBNB, kuris, kaip minėta, šiuo metu yra 50 EUR. Atsižvelgiant į BK įtvirtintą minimalų didelės turtinės žalos dydžio kriterijų, atitinkamai pakoreguoti ANK 205 straipsnio 3–6 dalyse nurodyti administracinių nusižengimų padariniai bei jų dydžiai. Atsakomybė pagal ANK 205 straipsnio 3 dalyje (aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas) ir 5 dalyje (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas) numatytus administracinius nusižengimus kils tuomet, kai bus padaryta turtinė žala nuo 30 BBNB iki 150 BBNB. Atsakomybė pagal ANK 205 straipsnio 4 dalį (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas) asmeniui kils tuomet, kai žala sieks nuo 150 BBNB iki 400 BBNB, o ANK 205 straipsnio 6 dalyje numatytas nusižengimas (apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas) bus laikomas įvykdytu, kai bus padaryta žala didesnė nei 150 BBNB, bet mažesnė nei 400 BBNB.
Šiuo metu įsigaliojusiu reglamentavimu ANK 125 straipsnio 1 dalies nuostatos (pramoninės nuosavybės teisių pažeidimas) apima ir BK įsigaliojusiais pakeitimais dekriminalizuotą veiką dėl nedidelio kiekio prekių pažymėjimo svetimu prekių ženklu ar pateikimo jas realizuoti arba pasinaudojimą svetimu paslaugų ženklu (BK 204 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties buvo ženkliai padidinti ANK 125 straipsnio 1 ir 3 dalių sankcijose nurodyti baudų dydžiai, t. y. už ANK 125 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusižengimą numatyta bauda yra nuo 300 Eur (buvo 280 Eur) iki 3000 Eur (buvo 600 Eur), o už pakartotinį nusižengimą numatyta bauda yra nuo 700 Eur (buvo 600 Eur) iki 3500 Eur (buvo 850 Eur). Dabar asmeniui už svetimų prekių ar paslaugų ženklo naudojimą baudžiamoji atsakomybė kils tik esant dideliam prekių kiekiui ar didelei prekių vertei ir kai dėl to bus padaryta didelė žala, t. y. daugiau nei 400 MGL. Didelio prekių vertinamojo požymio turinio baudžiamasis įstatymas neatskleidžia. Aplinkybė, ar prekių, pažymėtų svetimu prekių ženklu, ar pateiktų realizuoti, kiekis yra didelis, nustatoma kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: prekių ypatybes, vertę, asortimentą, svetimo prekių ženklo naudojimo mastą, pobūdį ir pan.
Kartu su įsigaliojusiais ANK pakeitimais kodekse buvo reglamentuotas naujas 4741 straipsnis, numatantis administracinę atsakomybę už neteisėtą elektroninių duomenų sunaikinimą, sugadinimą, pašalinimą ar pakeitimą, naudojimosi tokiais duomenimis apribojimą technine įranga, programine įranga ar kitais būdais, neteisėtą informacinės sistemos darbo sutrikdymą ar nutraukimą, jeigu tokiais veiksmais padaroma nedidelė žala. Taip pat, BK įsigaliojusiais pakeitimais, įstatymo leidėjui dekriminalizavus BK 298 straipsnyje (Neteisėtas žemėnaudos riboženklio pakeitimas) nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, jis buvo įtvirtintas ANK 1131 straipsnyje laikant tokio pobūdžio neteisėtą elgesį administraciniu nusižengimu. BK pakeitimu buvo dekriminalizuota ir BK 201 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika, susijusi su alkoholinių gėrimų gamybos įrangos gaminimu, laikymu, gabenimu ar realizavimu. Atsižvelgiant į tai, ANK 137 straipsnis papildytas naujomis 5 ir 6 dalimis, kurios nustato atsakomybę už naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybos įrangos gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą ir už šio nusižengimo padarymą pakartotinai.
Atgal į sąrašą