Migrantų kelias į Šengeną: kas atsakingas už fiktyvias jų studijas?

Lietuvos aukštosios ir aukštesniosios mokyklos jau kurį laiką aktyviai konkuruoja dėl užsienio studentų. Tarptautiškumas šiandien joms yra ne tik akademinio prestižo, bet ir finansinio stabilumo klausimas. Nemaža dalis studentų – iš trečiųjų šalių Azijoje, Afrikoje ar artimuosiuose Rytuose. Jiems studijos kartais tampa patogiu keliu patekti į Europos darbo rinką.

Apie poreikį griežtinti migracijos politiką neseniai kalbėjo ir Prezidentas. Taigi kartu su studentų srautais iš trečiųjų šalių atsiveria ir platesnis socialinis kontekstas. Migracijos teisės ekspertė Edita Prilepskienė pastebi, kad tokiose situacijose atsakomybė neišvengiamai paliečia ir mokslo įstaigas. Aukštosios mokyklos tampa migracijos proceso dalyvėmis, todėl jų vaidmuo neapsiriboja vien studijų sutarties pasirašymu ar gauta įmoka už mokslą.

Kokius kriterijus turi atitikti studentas?

Mokslo įstaigos, kviečiančios studentus iš trečiųjų šalių, neišvengiamai tampa platesnės teisinės sistemos dalimi, kurioje svarbi ir administracinė atsakomybė, ir reputacija.

Teisininkė E. Prilepskienė primena, kad trečiųjų šalių piliečių atvykimą studijų tikslu reglamentuoja tie patys teisės aktai – Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir kiti poįstatyminiai teisės aktai. Sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje (LLG) išdavimo priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

LLG studijų pagrindu išduodamas, jei užsienietis yra priimtas į akredituotą studijų programą, turi pakankamai lėšų pragyvenimui, sveikatos draudimą ir atitinka kitus įstatyme numatytus reikalavimus. Prašymai dėl leidimo dažniausiai pateikiami per išorės paslaugų teikėjus – vadinamuosius „VisaGlobal“ centrus, veikiančius prie Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje, tačiau tam tikrais atvejais juos galima pateikti ir tiesiogiai Migracijos departamentui, jei užsienietis jau teisėtai yra Lietuvoje ar kitoje Šengeno erdvės valstybėje.

Netiesioginė įstaigų atsakomybė

„Formaliai mokslo įstaiga nėra atsakinga už kiekvieną studento elgesio aspektą. Tačiau migracijos teisės kontekste įstaiga privalo vykdyti tam tikras informavimo pareigas ir užtikrinti, kad studijų procesas nebūtų formalus“, – sako advokatų kontoros „Constat“ teisininkė E. Prilepskienė.

Praktikoje aukštoji ar aukštesnioji mokykla turi informuoti Migracijos departamentą, jei studentas nutraukia studijas, yra pašalinamas iš studijų programos, faktiškai nelanko paskaitų arba nevykdo studijų programos reikalavimų. Tokia informacija yra svarbi, nes leidimas laikinai gyventi išduodamas būtent studijų pagrindu. Jei studijų pagrindas išnyksta, pasikeičia ir teisinės buvimo Lietuvoje aplinkybės.

Jei informacija Migracijos departamentui teikiama pavėluotai, jei lankomumo kontrolė tampa tik formalia procedūra arba jei studentai faktiškai nedalyvauja studijose, įstaiga gali patekti į padidintos priežiūros lauką. Tokiais atvejais gali būti inicijuojami papildomi patikrinimai, griežčiau vertinami naujų studentų prašymai, o ilgainiui gali nukentėti ir institucijos reputacija tarptautinėje akademinėje erdvėje.

Migracija per studijas kai kuriais atvejais tampa alternatyviu būdu patekti į Europos Sąjungos darbo rinką ar Šengeno erdvę. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai studentas gauna leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, atvyksta į Lietuvą, tačiau faktiškai paskaitų nelanko ir išvyksta dirbti į kitą ES valstybę.

Administracinė atsakomybė

Teisininkė primena, kad migracijos procedūrų pažeidimai gali užtraukti ir administracinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 541 strp. numato atsakomybę už melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti dokumentą, patvirtinantį teisę būti ar gyventi Lietuvoje. Už tokį pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 300 iki 850 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju – nuo 850 iki 1500 eurų.

Administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnis taip pat nustato atsakomybę už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis. Jei švietimo ar mokslo institucija laiku nepateikia Migracijos departamentui informacijos apie studijų nutraukimą, neatvykimą ar kitus reikšmingus pasikeitimus, institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 140 iki 600 eurų.

„Praktikoje kur kas skaudesnė gali būti reputacinė žala. Vienas rezonansinis atvejis gali turėti įtakos ne tik konkrečiai institucijai, bet ir šimtų būsimų studentų paraiškų vertinimui“, – primena E. Prilepskienė.

Baudžiamosios atsakomybės rizika

Baudžiamoji atsakomybė tokiose situacijose taikoma retai, tačiau teoriškai egzistuoja. Jei nustatoma, kad fiktyvios studijos toleruojamos sistemingai ir veikiama organizuotai siekiant finansinės naudos, gali būti svarstoma Baudžiamojo kodekso 291 straipsnio taikymo galimybė, kuris susijęs su neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną arba neteisėto buvimo organizavimu.

Taip pat gali būti aktualus Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis, numatantis atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jei migracijos procedūrose naudojami melagingi dokumentai.

Atsakingas požiūris į tarptautiškumą

Praktika rodo, kad didžiausią apsaugą nuo rizikų suteikia aiškūs ir profesionaliai organizuoti vidiniai procesai.

„Mokslo įstaigoms rekomenduojama turėti aiškią užsienio studentų priėmimo politiką, kritiškai vertinti bendradarbiavimą su užsienio agentais, užtikrinti realią lankomumo kontrolę ir operatyviai informuoti Migracijos departamentą apie studijų nutraukimą ar kitus reikšmingus pasikeitimus“, – rekomenduoja ekspertė. Vis dažniau kalbama ir apie vadinamąją migracijos atitikties (compliance) sistemą – vidinius mechanizmus, leidžiančius laiku identifikuoti galimas rizikas ir jas valdyti.

Todėl šiandien svarbiausias klausimas mokslo įstaigoms nebėra vien tai, kiek užsienio studentų jos gali pritraukti. Kur kas svarbiau tampa tai, kiek atsakingai ir skaidriai jos gali organizuoti šį procesą.