Netikėti teisėsaugos institucijų patikrinimai: ką svarbu žinoti?

Organizacijai ar kitam juridiniam, fiziniam asmeniui, vykdančiam ūkinę, gamybinę, komercinę, finansinę ar kitokią veiklą Lietuvos Respublikoje, teisės aktai numato begalę reikalavimų, kurių privalo laikytis bendrovių vadovai, darbuotojai ar fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę, finansinę veiklą. Ar teisės aktų laikomasi, kontrolę atlieka tam tikros valstybės institucijos. Susiformavusi nuomonė, kad tik pas galimai neteisėtą veiklą vykdančius juridinius ar fizinius asmenis atliekami patikrinimai, todėl sąžiningi verslininkai, vykdydami verslą teisės aktų nustatyta tvarka, retai kada pagalvoja, kad jų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo institucija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnai gali atlikti patikrinimą. Tokie atvejai pasitaiko tuomet, kai susiduriama su konkurentais, norinčiais pakenkti verslui, ar tuomet, kai bendrovė dalyvauja sandorių schemoje apie tai net nežinodama, kad kitos bendrovės ar jų atsakingi asmenys įsipainioja neteisėtoje veikloje, ar atliekant priešpriešinius subjektų patikrinimus, siekiant įsitikinti (nustatyti) sandorių teisėtumą. Tam, kad susidūrimas su ikiteisminio tyrimo institucijos patikrinimu nesukeltų įtampos ar streso, apžvelgsime, į ką reikia atkreipti dėmesį šių patikrinimų metu.

Teisėsaugos institucijų, įskaitant ir FNTT, patikrinimai atliekami neįspėjus tikrinamo asmens ir pareigūnams netikėtai atvykus adresu, kuriame vykdoma ūkinė, komercinė veikla. Dažnu atveju verslo atstovai pasimeta, nebežino, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, nežino, kokia yra patikrinimų tvarka ir ribos, todėl tokios situacijos sukelia daug įtampos, streso ir nežinomybės. Visgi, dalis patikrinimų atliekami pranešus asmeniui ir jie gali būti tiek planiniai (tokių patikrinimų sąrašas skelbiamas FNTT internetinėje svetainėje), tiek neplaniniai. Taip pat patikrinimas gali būti atliekamas ir FNTT tarnybos patalpose, kai tikrinamajam asmeniui pateikiamas patikrinimo pagrindas ir nurodoma, kokius dokumentus pateikti.

FNTT patikrinimus atlieka turint informacijos ar įtarimų dėl galimai neteisėtos ūkio subjekto veiklos ir galimų teisės aktų pažeidimų – dalis jų minėti aukščiau, taip pat dėl neoficialiai mokamo darbo užmokesčio, mokesčių nemokėjimo, galimo dalyvavimo sukčiavimo schemose išvengiant sumokėti valstybės nustatytus mokesčius, nelegalių darbuotojų, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, finansinės apskaitos tvarkymo pažeidimų, neteisėtos vykdomos veiklos neturint tam tikros licencijos, leidimo, taip pat dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo galimų pažeidimų ir kt.

Jeigu patikrinimas planinis, tokiu atveju organizacija ar kitas juridinis, fizinis asmuo, kuris bus tikrinamas, gali pasiruošti iš anksto ir taip užkirsti kelią nerimui ar stresui. Dažniausiai tokie patikrinimai atliekami nuotoliniu būdu – elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikiamas patikrinimo pagrindas, t. y. pavedimas atlikti patikrinimą, klausimynas dėl ūkio subjekto veiklos bei reikalavimas pateikti su patikrinimu susijusius finansinės apskaitos ar kitus dokumentus.

Tikrinamajam asmeniui naudinga žinoti patikrinimo ribas bei atlikimo tvarką. Pirmiausia – būtinas (svarbus) patikrinimo atlikimo pagrindas – pavedimas atlikti patikrinimą, kuriame turi būti aiškiai nurodomas FNTT padalinys, pareigūnai, jų pareigos, vardai, pavardės; pavedimo surašymo data, registracijos numeris, atsakingo asmens parašas; tikrinamojo ūkio subjekto pavadinimas, kodas, adresas arba adresai (jei tai fizinis asmuo – jo vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas) arba vietovė, kurioje numatoma tikrinti vieną ar kelis ūkio subjektus; patikrinimo tikslas – dėl kokių galimai teisės aktų pažeidimų atliekamas patikrinimas; patikrinimo atlikimo konkreti diena; patikrinimo trukmė, kuri negali būti ilgesnė nei 30 dienų.

Asmuo (juridinis ar fizinis), pas kurį pareigūnai atvyksta atlikti patikrinimą, turi pareikalauti pateikti tarnybinius pažymėjimus bei pavedimą atlikti patikrinimą, kuris turi atitikti aukščiau minėtus reikalavimus. Vienas pasirašytas pavedimo nuorašas lieka tikrinamajam asmeniui. Paminėtina, jog vienas pareigūnas atlikti patikrinimo negali, todėl atsižvelgiant į patikrinimo aplinkybes, kartu su FNTT pareigūnais patikrinime gali dalyvauti ir kitų institucijų pareigūnai, darbuotojai, pavyzdžiui VMI ar Darbo inspekcijos. Tokiu atveju jie taip pat turi būti įrašyti į pavedimą ar pateikti savo institucijos pavedimą atlikti patikrinimą. Esant bent vienam pavedimo atlikti patikrinimą trūkumui, neatitikimui, patikrinimas yra neteisėtas.

Būtina atkreipti dėmesį, kad patikrinimo metu įmonę atstovautų patikrinimo procedūras išmanantis įmonės atstovas ar teisininkas, advokatas, kuris sukontroliuotų patikrinimo eigą ir galimus procedūrinius teisės aktų pažeidimus ir nebūtų pažeistos tikrinamojo asmens teisės ir teisėti interesai.

Dažnu atveju, asmeniui nežinant patikrinimo atlikimo ribų, pareigūnai gali viršyti savo įgaliojimus. Dėl šios priežasties svarbu žinoti, kad pareigūnai turi teisę įeiti į gamybines patalpas tik kartu su tikrinamu asmeniu ar jo atstovu, jas apžiūrėti ir pareikalauti finansinės apskaitų dokumentų. Patikrinimas turi vykti pareigūnams paprašius pagal pavedimą atlikti patikrinimą, t. y. paprašius įmonės atstovo pateikti prašomus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai patikrinimo metu negali savavališkai paimti ir tikrinti apskaitos dokumentų, apžiūrinėti spintų, darbo stalų, kompiuterių, jūsų asmeninių daiktų. -Pareigūnai (tikrinimą atliekantys asmenys) gali paimti tik daiktus, susijusius su nelegalia gamyba, vykdoma įmonėje, ar apyvartoje uždraustus daiktus.

Įmonės atstovui pateikus dokumentus FNTT pareigūnams, pastarieji privalo surašyti dokumentų, daiktų paėmimo aktą, kuriame turi būti nurodoma: surašymo data ir vieta; pareigūno, surašiusio aktą, pareigos, vardas ir pavardė; dalyvaujančių pareigūnų ir asmenų vardai, pavardės, pareigos; tikrinamo ūkio subjekto pavadinimas, adresas, įmonės kodas (jei tai fizinis asmuo – jo vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas); paimtų dokumentų (dokumentų bylų) numeriai, datos, pavadinimai, kiekis ir (ar) daiktų pavadinimai, mato vienetai, kiekis; paimtų dokumentų ir (ar) daiktų saugojimo vietos adresas. Dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktas surašomas dviem egzemplioriais. Vienas jų lieka dokumentus ir (ar) daiktus paėmusiam pareigūnui, kitas pasirašytinai įteikiamas tikrinamo ūkio subjekto vadovui / jo atstovui ar fiziniam asmeniui.

Jeigu tikrinamam asmeniui iškyla poreikis ir yra reikalingos paimtų dokumentų kopijos, jis gali raštu parašyti šių dokumentų kopijų, kurios turi būti suteikiamos per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Paimti dokumentai ir daiktai gali būti pareigūnų laikomi ne ilgiau kaip iki patikrinimo pabaigos, o baigus patikrinimą – grąžinami asmeniui.

Pareigūnams atlikus patikrinimą, iškart turi būti surašytas patikrinimo aktas, kuriame turi būti nurodoma: kokia tarnyba atlieka patikrinimą, pareigūnai; patikrinimo akto data, patikrinimo pradžios ir pabaigos laikas; tikrinto ūkio subjekto rekvizitai, veiklos licencijos; aprašyta ūkio subjekto patikrinimo eiga, jo rezultatai, kas konkrečiai tikrinta, kas nustatyta. Taip pat turi būti aiškiai ir tiksliai aprašyta pažeidimo esmė. Patikrinimo aktas turi būti pasirašytas visų jame dalyvavusių asmenų dviem egzemplioriais, vienas iš jų lieka ūkio subjektui.
Patikrinimo metu pareigūnai gali reikalauti duoti paaiškinimus, susijusius su vykdomu patikrinimu.. Asmeniui svarbu žinoti, kad jis turi teisę turėti atstovą – advokatą, ir kad išsamų paaiškinimą gali pateikti ne iš karto, o artimiausiu metu (pvz., kitą dieną), dalyvaujant atstovui. Pareigūnai dar nepasibaigus patikrinimo atlikimo terminui gali raštu pareikalauti papildomų dokumentų ar paaiškinimų.
Dažnu atveju po patikrinimo, išvykus pareigūnams, ūkio subjekto atstovams iškyla klausimas, kas bus toliau. FNTT, atlikus patikrinimą ir įvertinus dokumentus bei duomenis, gali priimti vieną iš šių sprendimų: pradėti administracinį procesą ar ikiteisminį tyrimą; nenustačius pažeidimų užbaigti patikrinimą; tęsti patikrinimą, tačiau ne ilgiau kaip 30 dienų terminui.

Akcentuotina, kad organizacija ar kitas juridinis asmuo, užbėgdamas įvykiams už akių, turėtų informuoti savo darbuotojus apie galimus patikrinimus jų atlikimo tvarką, ribas bei kaip elgtis jų metu.

Apibendrinant, svarbu atminti, jog patikrinimo metu įmonę turėtų atstovauti patikrinimo procedūras išmanantis įmonės atstovas ar teisininkas, advokatas, kuris galėtų įvertinti patikrinimo atlikimo tvarką, patikrinimo akto turinį, ar jame užfiksuoti galimi teisės aktų pažeidimai. Taip pat reikalinga įvertinti patikrinimo eigą – ar patikrinimo metu nebuvo atlikti pažeidimai, ar viršyti pareigūnų įgaliojimai. Įžvelgus pareigūnų teisės aktų pažeidimus, asmuo, nesutinkantis su priežiūros institucijos sprendimu, turi teisę apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.