Nuo šių metų antstolį parenka IT sistema – ką svarbu žinoti?

2021-03-25

Nuo 2021 m. pagal Teisingumo ministerijos potvarkį kreditoriai nebegali patys rinktis antstolių. Už juos tai daro automatinė sistema – antstolis skolų išieškojimui paskiriamas per Antstolių rūmus remiantis principu „vienas skolininkas – vienas antstolis“. Išieškoti teikiami dokumentai yra paskirstomi proporcingai visiems antstoliams, dirbantiems toje veiklos teritorijoje.

Popieriniai vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo turi būti siunčiami Lietuvos antstolių rūmams, o elektroniniai vykdomieji dokumentai pateikiami Antstolių informacinėje sistemoje prisijungiant prie Elektroninės vykdomosios bylos portalo.

Antstolio, Kazimiero Simonavičiaus Universiteto ir Socialinių mokslų kolegijos Vykdymo proceso teisės lektoriaus Armino Naujokaičio teigimu, įsigaliojus naujai sistemai, išieškotojai ne tik neturi teisės pasirinkti antstolio, su kuriuo jie pageidauja dirbti, bet taip pat turintys ne vieną skolininką priversti dirbti su daugybe antstolių. Tai lemia skolininkų administravimo sudėtingumą (pateikus 40 vykdomųjų dokumentų Vilniuje ir Kaune, bylos gali patekti pas 40 skirtingų antstolių), taip pat nutinka taip, kad kai vienoje byloje yra keli skolininkai, išieškojimas patenka pas kelis antstolius, dėl ko sudėtingėja kontrolės procesas. Pasak jo, labai mažai daliai antstolių, turinčių ne vieną bylą ir gausiančių bendrą atlyginimą, jo dydis pakis tik šiek tiek.

A. Naujokaitis pateikia faktus, įrodančius, kad skolininkams kas nors keičiasi labai retai:

  • Skolininkui, kuris turi vieną tuo metu vykdomą bylą, proceso kaina ta pati (taigi besistengiančiam neturėti skolų, ar jų turint – kaip įmanoma greičiau išsispręsti, niekas nesikeičia);
  • Skolininkui, kuris oficialiai nedirba, vengia prievolių vykdyti ir pan., tokie pakeitimai neturi jokios įtakos;
  • Skolininkui, kuris prisidaręs skolų bankrutuoja – taip pat nėra jokio skirtumo;
  • Skolininkui, kuris turi didelį skolų paketą ir vis naujas skolas, tikėtina, irgi nėra didelio skirtumo, nes taip gyvendamas jis visą gyvenimą proporcingai dengs skolas iš gaunamų pajamų (t.y. tiek, kiek galima išskaityti iš darbo užmokesčio ar pensijos) ir jis to finansiškai nepajus;
  • Skolininkas, kuris turi daug skolų ir realizuojamas jo turtas, taip pat nepajus jokio pokyčio, nes ir iki dabar antstolių atlyginimas subendrinamas, o ne mokamas kiekvienam antstoliui atskirai.

„Tikrai ne paslaptis, kad ruošiant bylas teismui, procesinius dokumentus, kolegos advokatai ar kreditoriai pasikonsultuodavo su antstoliais, kaip ir ką daryti, kad procesas būtų sklandus, kaip formuluoti teismui prašymus, kad būtų įgyvendintas tikslas – operatyvus ir greitas teisingumas. Antstoliai savo klientams tikrai negailėdavo patarimų – į ką atkreipti dėmesį, ko ir kaip prašyti. Dabar neliks jokio suinteresuotumo neatlygintinai teikti teisinius patarimus, klientai dažnai turės už juos mokėti, o tai lems priteisiamų ir išieškomų iš skolininkų sumų didėjimą“, –teigia antstolis A. Naujokaitis.

Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ vadovaujančio partnerio, advokato Donato Petrausko nuomone, verslui sumažėjusi antstolių konkurencija gali turėti neigiamą poveikį: „Netenkama laisvės pasirinkti su kokiu specialistu dirbti. Tai svarbu, nes skiriasi antstolių kompetencijos bei darbo efektyvumas, profesionalumas. Iki šiol veikusi sistema leido kiekvienam užsitikrinti didesnį klientų ratą ir skatino darbo našumą, priimti pakeitimai neigiamai atsilieps konkurencijai“, – teigia jis.