Pasas – itin geidžiama prekė pasaulyje: kodėl turime išlikti budrūs?

Paso duomenys šiandien yra ne tik mūsų kelionių raktas, bet ir universali priemonė patekti į finansų sistemą, atidaryti sąskaitą, gauti kreditą ar patvirtinti sutartį. Todėl nemaža dalis technologiškai pažangių lietuvių turi sąskaitas ne tik bankuose Lietuvoje, bet ir virtualias pinigines, kurių tiekėjų pasirinkimas pasaulyje itin didelis.

Teisininkai pastebi, kad visuomenės supratimas apie asmens duomenų apsaugą skiriasi. Dažnai galvojama, jog jei pasas fiziškai guli piniginėje, su nutekintais jo duomenimis nieko padaryti negalima. Tačiau skaitmeninėje erdvėje nusikaltėliai tobulėja ir problemos kyla net tada, kai pernelyg lengvabūdiškai dalinamės paso kopijomis internete.

Fizinio paso praradimas: dvi bėdos vienu metu

Advokatų kontoros „Constat“ teisininkė, migracijos teisės ekspertė, Edita Prilepskienė atkreipia dėmesį, kad praradus pasą (pametus ar jam patekus į vagių rankas, ypač užsienyje), žmogus susiduria su dvigubu iššūkiu.

„Pirma – praktinė pusė. Kaip keliauti ar grįžti namo be paso? Tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į Lietuvos atstovybę užsienyje ar artimiausią policijos įstaigą dėl pažymos apie prarastą dokumentą ir informuoti Migracijos departamentą. Tai padaryti galima ir elektroniniu būdu“, – primena teisininkė.

Užsienyje pagalbą suteikia Lietuvos ambasados ar konsulinės įstaigos, kurios gali išduoti laikiną pasą ar grįžimo pažymėjimą. Procedūros paprastai užtrunka kelias dienas, tačiau kelionės planus jos dažnai sujaukia. Anot E. Prilepskienės, ne mažiau svarbu įsitikinti, kad paso tikrai nebeturite ir jis neužkrito už spintos, nedingo tarp drabužių lagamine ar kur kitur, nes paskelbus dokumentą negaliojančiu, vėliau jo būsenos pakeisti nebegalima.

Antra rizika – jei pasas patektų į piktavalių rankas. Radęs ar pavogęs dokumentą asmuo gali bandyti juo pasinaudoti: prisistatyti jūsų vardu, sudaryti sandorius, neteisėtai kirsti sieną ar netgi dalyvauti pinigų plovimo schemose. Tokios situacijos ne tik kelia reputacinę grėsmę, bet ir gali sukelti rimtų teisinių problemų – teks įrodinėti, kad tai nebuvote jūs.

Skaitmeninė spąstai: kai pasas „keliauja“ internete

Antroji rizikos zona – virtuali erdvė. „Constat“ advokatas, duomenų apsaugos teisės ekspertas Tomas Tobulevičius atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo įvairios fintech ir kriptovaliutų platformos, kurios prašo registruojantis įkelti paso kopiją ar net asmenukę su pasu/ID kortele.

Būtent tokios identifikacijos reikalauja daugelis oficialių, ES ir Lietuvoje licencijuotų bankinių platformų. Todėl ir mažiau patikimos platformos dažnai imituoja aukštą saugumo lygį prašydamos asmenukės.

„Tačiau internete apstu „pseudo-licencijuotų“ ar visiškai fiktyvių projektų. Vienas ryškus pavyzdys – platforma LWEX, kurioje tūkstančiai lietuvių buvo užsiregistravę atlikdami pilną identifikaciją su dokumentu ir asmenuke. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo apgaulė, o platforma skirta finansiniam sukčiavimui iš joje dalyvaujančių asmenų įneštų lėšų. Tad kyla klausimas: ar tokios nuotraukos gali būti panaudotos blogiems tikslams? Atsakymas – taip”, – konstatuoja T. Tobulevičius.

Ką galima padaryti su paso kopija ar „KYC paketu“ (pasas + asmenukė)?

– Sukčiai gali registruotis kitose finansų platformose jūsų vardu.
– Galima paimti greituosius kreditus ar sudaryti lizingo sutartis.
– Tokie duomenų rinkiniai parduodami „juodojoje rinkoje“ ir naudojami pinigų mulų (tarpininkų) schemose.
– Net ir išteisintas asmuo patiria daug streso bei finansinių nuostolių – reikia bylinėtis, aiškintis, įrodinėti.

Advokato nuomone, pavojingiausias yra būtent asmenukė su dokumentu – tai pilnas KYC paketas, kurį priima net griežtai reguliuojamos platformos. Jei tokia nuotrauka patenka sukčiams, faktiškai turite „virtualų antrininką“, galintį imituoti jūsų tapatybę skaitmeninėje erdvėje.

Teisinės pasekmės: kas lieka nukentėjusiam?

Svarbu pabrėžti: jei jūsų vardu pasirašoma sutartis ar paimamas kreditas, paprastai asmuo nėra laikomas atsakingu už sukčiavimą, jei įrodo, kad pats sandorio nesudarė. Tačiau šis procesas – ilgas ir varginantis. Praktika rodo, kad nukentėjusiajam tenka eikvoti daug laiko, pinigų ir nervų įrodinėjant savo nekaltumą.

Be to, reputacinės pasekmės kartais būna skaudesnės nei finansinės – juk kol neįrodysite priešingai, institucijos jus gali laikyti įtartinu asmeniu.

Kaip apsisaugoti?

Teisininkai siūlo keletą paprastų, bet esminių patarimų:

• Neteikite dokumentų kopijų nepatikimoms platformoms. Net jei jos deklaruoja turinčios „licenciją“ – patikrinkite, ar tai tikrai ES arba Lietuvos banko reguliuojama įstaiga.
• Venkite asmenukių su dokumentu. Tai didžiausia rizika. Jei to reikalauja – įsitikinkite, kad platforma patikima, licencijuota ES ir Lietuvoje.
• Praradę dokumentą nedelsdami praneškite Migracijos departamentui – dokumentas iškart paskelbiamas negaliojančiu.
• Stebėkite savo kredito istoriją tokią paslaugą siūlančiose svetainėse – tai leis pastebėti įtartinus veiksmus.
• Naudokite papildomas apsaugas internete – dviejų žingsnių autentifikaciją, stiprius slaptažodžius, asmeninės informacijos neskelbkite viešai.
• Saugokite įrodymus. Jei jau tapote sukčiavimo auka, kiekvienas laiškas, ekrano kopija ar pranešimas gali tapti raktu į jūsų teisių gynimą.