Priklausomybė socialiniams tinklams: Amerikoje jau pripažįstama teismuose

Ar socialinių tinklų platforma gali būti atsakinga ne už tai, kas joje skelbiama, o už tai, kaip ji sukurta? Prieš kelias dienas Los Andželo prisiekusieji atsakė: taip.

Beprecedentėje byloje 20-metė kalifornietė Kaley į teismą padavė „Meta” ir „Google” dėl vaikystėje suformuotos priklausomybės nuo socialinių tinklų. Ieškovė teigė, kad abi bendrovės sąmoningai kūrė platformas taip, kad jos formuotų priklausomybę, o tai rimtai pakenkė jos psichologinei sveikatai. Ji pradėjo naudotis „YouTube” būdama šešerių, „Instagram” – devynerių metų. Ieškovės advokatai tvirtino, kad „Meta” ir „YouTube” sukūrė „priklausomybę sukeliančias mašinas” ir nevykdė pareigos apsaugoti nepilnamečius nuo žalingo platformų poveikio.

Svarbu tai, kad ieškovė nekėlė klausimų dėl platformose skelbiamo turinio – ginčas buvo nukreiptas į patį platformų dizainą ir veikimo mechanizmus: algoritmus, įtraukimo sistemas, grožio filtrus.

Po devynias dienas trukusių svarstymų prisiekusieji priėmė verdiktą:
✔ „Meta” ir „Google” pripažintos atsakingomis už žalingo poveikio nepilnamečiams sukėlimą ir netinkamą vartotojų informavimą apie galimus pavojus
✔ Ieškovei priteista 3 mln. dolerių kompensacija
✔ Nustatyta, kad bendrovės veikė „piktybiškai ir apgaulingai”, o tai atveria kelią papildomų, baudinių nuostolių žalos atlyginimui (angl. punitive damages), kurių tikslus dydis bus nustatytas atskirame teismo posėdyje

„Meta” pripažinta atsakinga už 70% ieškovės patirtos žalos, „YouTube” už likusius 30%. Abiejų bendrovių atstovai spaudai nurodė nesutinkantys su sprendimu ir svarstantys galimybę jį apskųsti.

„Snap” bei „TikTok” iš pradžių taip pat buvo atsakovai šioje byloje, tačiau abi bendrovės su ieškove susitarė dar iki teismo proceso pradžios. Susitarimų sąlygos viešai neatskleistos.

Koks šios istorijos teisinis vertinimas? Abejotina, kad ši kompensacija turės realių neigiamų finansinių padarinių abiem technologijų milžinėms. Tačiau, mano vertinimu, tikroji bylos reikšmė yra kitokia – tai aiškus precedentas, siunčiantis žinutę: vartotojo, ypač nepilnamečio, teisės yra svarbiau nei socialinių medijų bendrovių verslo modeliai ir komerciniai interesai.

Europos Sąjunga šį klausimą sprendžia kitaip – ne teismo salėje, o reglamentavimu. Skaitmeninių paslaugų aktas (SPA) draudžia tikslinę reklamą nepilnamečiams ir reikalauja, kad platformos įvertintų savo dizaino ir sistemų keliamą riziką vaikams.