Principinė kliento pergalė: atsakovas privalės sumokėti beveik pusę milijono vietoje 15 tūkst. eurų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-823/2025. Ši nutartis paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartį ir atvėrė kelią kontoros klientui atgauti didelę sumą iš atsakovo po ilgai trukusio ginčo. Ši teismo nutartis yra reikšmingas precedentas, pabrėžiantis įmonių įsipareigojimų ir teismo patvirtintų taikos sutarčių vykdymo svarbą.

Ginčas prasidėjo daugiau nei prieš trejus metus, kai klientas kreipėsi į teismą dėl kiek mažesnės nei 40 000 Eur skolos. Nors Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 13 d. patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti klientui 15 000 Eur su PVM iki 2024 m. liepos 15 d. už atliktus darbus, šios prievolės atsakovas nesilaikė. Verta pastebėti, jog Taikos sutartyje šalys buvo aiškiai sutarusios ir 8 proc. dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo nesumokėtos sumos, jei mokėjimas nebūtų įvykdytas laiku arba visa apimtimi.

Kadangi atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, klientas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nors atsakovas ginčijo priskaičiuotų palūkanų dydį, teigdama, kad jos yra per didelės ir neprotingos, Plungės apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. ir vėliau Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. sausio 9 d. paliko pradinę nutartį galioti, konstatavę, kad teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, neturi teisės keisti jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartyje patvirtino šią poziciją, pabrėždamas, kad taikos sutartis, patvirtinta teismo nutartimi, įgyja res judicata galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Teismas aiškiai nurodė, kad nors kompensuojamosios palūkanos gali būti mažinamos, tai turi vykti proceso atnaujinimo tvarka, o ne vykdomojo rašto išdavimo stadijoje. Be to, LAT pažymėjo, kad atsakovas jau bandė atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu, tačiau jo prašymas buvo atmestas Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi, o ši teismo nutartis nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo.

„Šiandienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atskleidžia atsakomybę, kurią verslo subjektai privalo prisiimti už savo sutartinius įsipareigojimus, ypač kai sudaromos taikos sutartys, siekiant išspręsti ginčus taikiai. Klientui atliktus darbus atsakovas privalėjo apmokėti. Džiugu, kad pavyko apginti kliento interesus ir pasiekti teisingą rezultatą“, – komentavo advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneris advokatas dr. Karolis Kurapka, sėkmingai atstovavęs klientui šioje byloje.

Byloje buvo konstatuota ir pavyko įrodyti, kad atsakovas yra patyręs verslininkas, tuo metu dalyvavęs beveik 100 bylų, iš kurių 73 – kaip atsakovas. Taikos sutartį peržiūrėjo profesionalūs teisininkai ir įmonės direktorius. Teismo nuomone, susitarimo finansinės sąlygos tarp juridinių asmenų nėra teisės taikymo klaida, o juridiniai asmenys, būdami profesionalūs pelno siekiantys subjektai, gali susitarti dėl bet kokių juos tenkinančių sutarties neįvykdymo teisinių padarinių.

Principai kainavo beveik pusę milijono eurų: vietoje 15 tūkst. – daugiau nei 440 tūkst. Eur išieškojimas.

Dėl Atsakovo principinio atsisakymo vykdyti taikos sutartį ir ilgai trukusių teisinių procesų, šiandienos duomenimis, bendra išieškotina suma sudaro virš 440 000 Eur. Iš šios sumos apie 300 000 Eur jau yra išieškota.

Projektui vadovavo advokatas dr. Karolis Kurapka, taip pat dirbo teisininkė Justė Kavaliauskaitė bei vyresnieji teisininkai Edita Laumelė, Albertas Štopas, Tomas Jasaitis.