Privačių vandens ir nuotekų tinklų perėmimas: ką šiandien turi žinoti savininkai ir paslaugų teikėjai?

Pastaraisiais metais savivaldybėms ir viešiesiems vandens tiekėjams tenka vis daugiau įsipareigojimų suvienodinti ir centralizuoti geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas nustato aiškią pareigą iki 2027 m. gruodžio 31 d. išpirkti arba perimti iš privačių savininkų tuos vandens ir nuotekų tinklus, kurie atitinka įstatyme numatytus kriterijus. Tačiau, nors terminas artėja, tiek viešiesiems tiekėjams, tiek privačių tinklų savininkams kyla nemažai praktinių klausimų ir sunkumų.

Aiškumo vis dar trūksta, o laikas spaudžia abi puses. Todėl šiame straipsnyje praktiškai ir suprantamai apžvelgsime, kokia tvarka turi būti išperkama ar perimama privačiai valdoma vandens ir nuotekų infrastruktūra, kokius kriterijus ji turi atitikti, kaip nustatoma išpirkimo kaina ir kas laukia tada, kai savininkas atsisako parduoti.

Kada ir kodėl privataus vandentiekio ar nuotekų tinklai turi būti perimti?

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, visi geriamojo vandens, nuotekų ar paviršinių nuotekų tinklai, kurie priklauso ne viešajam ar regioniniam vandens tiekėjui, turi būti perduoti viešajam tiekėjui, jei jie atitinka įstatyme nustatytus tinkamumo ir reikalingumo kriterijus. Paprastai tariant, jei privatūs tinklai yra techniškai tvarkingi, reikalingi paslaugai teikti ir įregistruoti, jie turi būti išpirkti arba perimti.

Įstatymas nustato aiškų terminą – iki 2027 m. gruodžio 31 d. Jei dėl tinklų jau yra sudarytos ilgalaikės nuomos, panaudos ar jungtinės veiklos sutartys, kurios galioja ir po 2027-ųjų, jų pratęsti negalima. Tokiu atveju tinklai turi būti perimti iškart pasibaigus sutarties terminui, bet ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo jos pabaigos.

Viešaisiais tiekėjais laikomos valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės, kurios tiekia geriamąjį vandenį ar tvarko nuotekas. Viešasis tiekėjas gali būti ir regioninis – veikiantis kelių savivaldybių teritorijoje.

Viešieji tiekėjai susiduria su dideliu darbo krūviu: reikia laiku identifikuoti privačius tinklus, įvertinti jų techninę būklę, atlikti vertinimus, užtikrinti finansavimą ir pradėti išpirkimo bei perėmimo procedūras. Kiekvienas žingsnis yra griežtai reglamentuotas, todėl bet koks vėlavimas gali lemti teisines rizikas ar ginčus.

Tuo tarpu gyventojai, vystytojai ir kiti privačių tinklų savininkai dažnai nežino, ar jų tinklai privalės būti perduoti, kokia tvarka tai bus daroma, kokios kainos jie gali tikėtis ir ką daryti, jeigu siūloma išpirkimo suma atrodo per maža. Dalis savininkų susirūpinę ir dėl to, kas nutiks, jeigu jie nenorės tinklų parduoti – ar tai reikš paslaugų sutrikimus, ar įsikiš teismas.

Visa išpirkimo arba perėmimo procedūra vykdoma pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką – Infrastruktūros perėmimo ir išpirkimo aprašą. Jis nurodo, kaip turi būti atliekami visi formalumai, vertinimai ir sprendimai.

Kadangi iki nustatyto termino liko nedaug, viešiesiems tiekėjams svarbu nelaukti ir laiku pradėti visas privalomas procedūras, kad tinklai būtų perimti teisės aktų nustatyta tvarka.

Kokie privatūs tinklai gali būti išperkami ar perimami?

Prieš priimant sprendimą dėl privataus vandens ar nuotekų tinklo perėmimo, pirmiausia reikia įvertinti, ar jis atitinka įstatyme nustatytus tinkamumo ir reikalingumo kriterijus. Tik tokie tinklai gali būti išperkami.

Tinkamumo kriterijai (ar tinklas techniškai ir teisiškai tvarkingas):

1. Tinklas ir nuosavybės teisės į jį yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
2. Tinklo techninė būklė atitinka Statybos įstatymo ir susijusių teisės aktų reikalavimus.
3. Tinklas yra prijungtas prie viešojo tiekėjo valdomos geriamojo vandens, nuotekų ar paviršinių nuotekų infrastruktūros.

Reikalingumo kriterijai (ar tinklas būtinas paslaugai teikti):

1. Tinklas yra aglomeracijoje arba savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijoje.
2. Viešasis tiekėjas įvertina, kaip tinklo išpirkimas paveiktų paslaugų kainą – ar būtų ekonomiškiau tinklą išpirkti, ar vietoje to įrengti individualius ar grupinius vandens ir (ar) nuotekų įrenginius.

Jeigu tinklas atitinka visus nurodytus kriterijus, pradedama Apraše nustatyta išpirkimo ar perėmimo procedūra:

• viešasis tiekėjas pats kreipiasi į tinklo savininką su pasiūlymu išpirkti, arba
• tinklo savininkas pats inicijuoja procesą, pateikdamas prašymą ir reikiamus dokumentus.

Jei įvertinus paaiškėja, kad tinklas neatitinka kriterijų, viešasis tiekėjas turi teisę jo nepirkti.

Kaip nustatoma išpirkimo kaina?

Infrastruktūros išpirkimo kaina yra griežtai ribojama teisės aktais. Tinklas gali būti išperkamas ne brangiau, nei nustato nepriklausomas turto ar verslo vertintojas, atlikdamas vertinimą pagal įstatyme numatytą tvarką.

Kitas atvejis – jei abi šalys sutaria, tinklas gali būti išpirktas ir už mažesnę sumą, jei ji neviršija viešojo tiekėjo nustatytos minimalios ilgalaikio turto vertės.

Nepriklausomą vertintoją turi parinkti viešasis tiekėjas pagal viešųjų pirkimų taisykles. Jis taip pat sudaro su vertintoju sutartį ir apmoka vertinimo paslaugas.

Kas vyksta, jei savininkas nenori parduoti tinklų?

Infrastruktūros savininkas turi teisę atsisakyti parduoti tinklus viešajam tiekėjui – nuosavybės teisę saugo Konstitucija ir įstatymai. Tačiau jei savininkas nesutinka, dėl tinklų naudojimo sąlygų galiausiai sprendžia teismas.

Prieš kreipdamasis į teismą, viešasis tiekėjas privalo raštu informuoti savininką, kad ketina pateikti prašymą nustatyti naudojimo tvarką. Tame pačiame pranešime jis turi paaiškinti:

• kodėl visuomenei būtina gauti saugias ir kokybiškas vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugas,
• kokiu tikslu ir kaip planuojama naudoti tinklus.

Jeigu per 30 dienų savininkas neatsako arba atsako neigiamai, laikoma, kad susitarti nepavyko, ir viešasis tiekėjas gali kreiptis į teismą.

Teismas, įvertinęs visuomenės poreikį ir tai, kad be tinklų perdavimo saugios paslaugos nebūtų užtikrintos, nustato:

• kaip tinklai turi būti naudojami,
• kokios sąlygos taikomos,
• kokio dydžio teisingas atlyginimas priklauso savininkui.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad visi privatūs vandens ir nuotekų tinklai, kurie atitinka nustatytus kriterijus, turi būti išpirkti iki 2027 m. gruodžio 31 d., jei dėl jų nėra galiojančių sutarčių, užtikrinančių paslaugų teikimą. Išpirkimo kaina negali viršyti teisės aktais nustatytos ribos – ją apsprendžia nepriklausomas vertintojas arba mažesnė šalių suderėta suma. Tuo atveju, jei savininkas atsisako tinklus parduoti ar nesutinka dėl jų naudojimo tvarkos, galutinį sprendimą priima teismas, nustatydamas tiek naudojimo sąlygas, tiek savininkui priklausantį teisingą atlygį.