Sankcijos verslo partneriui: kaip teisėtai išsigabenti prekes iš įšaldytų įmonių sandėlių?

Tarptautinių sankcijų dinamika rodo, kad nė viena įmonė, dirbanti su Rytų rinkomis ar su jomis susijusiais subjektais, nėra visiškai saugi. Sankcijų paketai priimami staiga, o jų įsigaliojimas dažnai primena žaibišką kirtį. Štai klasikinė ir itin skaudi situacija Lietuvos verslui: įmonė „A“ ilgą laiką teisėtai vykdė veiklą su įmone „B“, teikė jai prekes ar brangią gamybinę įrangą. Tačiau įsigaliojus naujiems ribojimams, įmonė „B“ pateko į sankcijų sąrašus, o teisėtas įmonės „A“ turtas liko fiziškai užblokuotas sankcionuoto subjekto sandėliuose ar mažmeninės prekybos vietose.

Natūralus verslo vadovų impulsas tokioje situacijoje – kuo skubiau nusiųsti transportą ir susigrąžinti savo nuosavybę. Vis dėlto toks bandymas atgauti daiktus gali tapti pagrindu baudžiamajai bylai.

Nuosavybės teisė išlieka, bet jos nepakanka

Nuo tos akimirkos, kai įmonei „B“ pritaikomos sankcijos, bet koks jos teritorijoje esančio turto judėjimas tampa teisiškai jautrus. Net jums priklausančių prekių savavališkas išgabenimas gali būti vertinamas kaip neteisėtas disponavimas įšaldytais ekonominiais ištekliais.

Jeigu prekės ar įranga įmonei „B“ buvo perduoti su nuosavybės teisės išlyga, pavyzdžiui, pagal nuomos ar panaudos sutartį, jie ir toliau priklauso įmonei „A“. Sankcijomis siekiama įšaldyti sankcionuoto subjekto lėšas bei ekonominius išteklius, todėl sąžiningas trečiasis asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti grąžinti savo turtą. Vis dėlto vien nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų neužtenka – išgabenimui reikalingas atsakingos valstybės institucijos leidimas.

Tokias situacijas padeda spręsti sankcijų reglamentuose numatytos derogacijos, arba teisinės išimtys. Jos leidžia išduoti individualų leidimą užbaigti iki sankcijų pradėtą sandorį ar susigrąžinti turtą, kartu užtikrinant, kad sankcionuotas subjektas negautų jokios ekonominės naudos.

Pavojingi saviveiklos spąstai

Siekdama susigrąžinti įstrigusias prekes, įmonė „A“ dažnai susiduria su sankcionuotos įmonės „B“ vadovybės ar administratoriaus reikalavimu: „sumokėkite už prekių saugojimą, pakrovimą ar komunalinius kaštus, ir mes jus įsileisime“.

Tai yra pavojingiausi teisiniai spąstai. Sankcijų tikslas yra visiškas subjekto finansinis izoliavimas. Bet koks, net ir minimalus pinigų pervedimas įmonei „B“ už sandėliavimo ar krovimo paslaugas bus teisiškai kvalifikuojamas kaip tiesioginis ar netiesioginis ekonominių išteklių prieinamumo užtikrinimas sankcionuotam asmeniui. Įmonė „A“ privalo visiškai nutraukti bet kokius finansinius srautus įmonės „B“ kryptimi. Visi logistikos kaštai turi būti dengiami tiesiogiai nepriklausomoms trečiosioms šalims (samdomiems pervežėjams, krovėjams), visiškai aplenkiant sankcionuoto subjekto sąskaitas.

Kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės?

Kad prekių išgabenimas iš sankcionuotos įmonės sandėlių ar parduotuvių netaptų pagrindu baudžiamajai bylai, būtina laikytis aiškios veiksmų sekos.

Pirmiausia reikia surinkti visą dokumentų paketą: sutartis, CMR važtaraščius, sąskaitas faktūras ir kitus įrodymus, patvirtinančius, kad nuosavybės teisė priklauso jums, o turtas partnerio žinioje atsidūrė iki sankcijų įsigaliojimo.

Tuomet įmonė „A“ turi pateikti oficialų ir motyvuotą prašymą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), o priklausomai nuo prekių specifikos – ir Užsienio reikalų ministerijai. Prašyme būtina teisiškai pagrįsti, kad prekių atsiėmimas nesuteiks jokios naudos sankcionuotam subjektui, o jų palikimas sukels neproporcingą žalą „A“ įmonei.

Logistikos transportas į sankcionuotos įmonės teritoriją gali įvažiuoti tik gavus oficialų rašytinį FNTT ar kitos atsakingos institucijos leidimą netaikyti apribojimų.

Laukti, kol sankcijos bus panaikintos, verslui gali būti ekonomiškai pražūtinga, nes turtas per tą laiką gali būti sugadintas arba neteisėtai realizuotas pačios įmonės „B“. Tačiau bandymas klausimą išspręsti „tyliai“, pavyzdžiui, susitarus su sankcionuoto sandėlio apsauga ar darbuotojais, yra tiesus kelias į baudžiamąją atsakomybę.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato griežtas bausmes, o įmonėms gali grėsti didelės baudos ir veiklos likvidavimas. Todėl įstrigusio turto gelbėjimas turi vykti skaidriai, remiantis teisiniais argumentais ir kiekvieną veiksmą iš anksto suderinus su atsakingomis valstybės institucijomis.