Smurto artimoje aplinkoje orderis: proceso dalyvių teisės

2023 m. liepos 1 dieną įsigaliojo ir jau daugiau nei vienerius metus yra taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis (Orderis). Galima teigti, kad tai puiki prevencinė priemonė siekiant apsaugoti asmenį, patiriantį ar galimai patirsiantį smurtą artimoje aplinkoje, bei jo nepilnamečius vaikus, tačiau šios priemonės efektyvumas priklauso nuo jos įgyvendinimo. Reikia pripažinti, kad šios priemonės norminis reglamentavimas ir jos taikymas nėra suderinamas su asmens teisių užtikrinimu. Įstatymų leidėjas nesiima veiksmų taisyti per metus paaiškėjusius šios priemonės reglamentavimo ir taikymo trūkumus, bet siūlo norminio reglamentavimo pataisas, kurios dar labiau varžys asmens teises, o Orderio taikymo galimybė taps vis dažnesne manipuliacijos priemone.

Smurtas artimoje aplinkoje – smerktinas asmens (smurtautojo) elgesys, kuris turi būti sustabdytas, užkardytas. Visgi praktikoje matoma, kad ši priemonė yra taikoma nesant jokio realaus smurto, neišklausant kitos tariamo konflikto pusės, o asmuo, kurio atžvilgiu yra taikoma ši ypatingai griežta priemonė, dar pradinėje stadijoje nėra informuojamas, dėl kokio tariamo įvykio yra priimamas šis jo teises ribojantis sprendimas. Tą konstatuoja ir teismai, nagrinėjantys skundus dėl priimtų Orderių. Pagal viešai skelbiamus duomenis teismai panaikina mažiausiai trečdalį apskųstų Orderių. Viešai išsakoma teisėjų nuomonė, jog tikėtina, kad šis skaičius būtų dar didesnis, jei asmenys daugiau teiktų skundus ir tokiu būdu dažniau gintų savo teises nuo nepagrįstų ribojimų, neteisėto tokios priemonės taikymo.

Jeigu niekada nesusidūrėte su Orderio turiniu, jame nurodoma: Orderio surašymo vieta; taikymo terminas; Orderį surašiusi institucija ir pareigūno duomenys; asmens, kurio atžvilgiu surašomas Orderis, anketiniai duomenys; asmeniui skiriami įpareigojimai ir draudimai (tokie, kaip įpareigojimas išsikraustyti iš gyvenamosios vietos, draudimas lankytis pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, draudimas tam tikru atstumu (pvz., 100 m.) artintis prie pavojų patiriančio asmens ar nepilnamečių vaikų, draudimas bendrauti ar ieškoti ryšių su šiais asmenimis, kt.); atsakomybė už įpareigojimų / draudimų pažeidimą; Orderio apskundimo tvarka; informacija apie artimiausias įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas, bei apie smurtinio elgesio keitimo programas (mokymus). Orderis galioja 15 kalendorinių dienų (dabar galiojančiame norminiame reglamentavime nėra galimybės Orderį skiriančiam pareigūnui nustatyti trumpesnį nei 15 dienų terminą, t. y. įstatymas nenumato galimybės konkrečiu atveju individualizuoti šios priemonės taikymo).

Orderyje nėra informacijos apie tai, dėl kokio konkretaus tariamo įvykio (konflikto ar pan.) yra taikoma ši priemonė. Nenurodomos jokios įvykio aplinkybės (net nenurodoma įvykio data, laikas, vieta). Orderis surašomas visiškai nemotyvuojant (neargumentuojant) nei nustatytų faktinių aplinkybių, dėl kurių skiriama ši griežta priemonė, nei teisinių pagrindų. Kaip minėta anksčiau, Orderis dažnu atveju surašomas net nepabendravus su kita tariamo konflikto puse bei įteikiamas asmeniui nepaaiškinant, dėl kokių priežasčių bei dėl kokio įvykio yra taikoma ši priemonė. Tokios informacijos asmuo negauna net ir tuomet, kai dėl informacijos suteikimo (prašant leisti susipažinti su tyrimo medžiaga) tiesiogiai kreipiasi į Orderį surašiusią instituciją. Atsisakymas suteikti informaciją motyvuojamas tuo, kad asmens teisės susipažinti su tyrimo medžiaga ar gauti informaciją iš tyrimo medžiagos nenumato įstatymas; tokią informaciją asmuo galės gauti teisme tik po to, kai jis pateiks skundą.

Susidaro paradoksali situacija, kuomet valstybės įgaliota institucija priima privalomąjį sprendimą, ženkliai ribojantį asmens teises – uždraudžiant asmeniui lankytis savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, matytis ir bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais ir kt., tačiau asmeniui nesuteikiama informacija dėl kokio įvykio, konflikto ar jo veiksmo yra taikomas Orderis. Asmuo, dėl Orderio teikdamas skundą, dažnu atveju net negali pateikti savo paaiškinimo, argumentų dėl tariamo įvykio, konflikto, dėl kurio buvo surašytas Orderis. Tokiu būdu yra pažeidžiama asmens teisė jau pradinėje stadijoje, kada siekiama sužinoti, kuo jis yra kaltinamas, pažeidžiama asmens teisė būti išklausytam ir pažeidžiama teisė į teisingą teisinį procesą nuo pat jo pradžios. Teisės aktai numato ypatingai trumpą skundo teisminio nagrinėjimo terminą, todėl dažnu atveju dėl objektyvių priežasčių asmuo nespėja susipažinti su tyrimo medžiaga bei pateikti savo papildomus pastebėjimus dar iki teismui priimant procesinį sprendimą, o skundai daugiausia yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (t. y. nešaukiant į teismo posėdį nei skundą padavusio asmens, nei kitos galimo konflikto pusės).

Galiojantis norminis reglamentavimas numato, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, privalo atlikti pavojaus rizikos vertinimą, nustatant smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką. Gavus skundą dėl Orderio (ne)taikymo, į šį procesą yra įtraukiamas specializuotos pagalbos centras, kuris teikia ekspertinį vertinimą dėl smurto artimoje aplinkoje pavojaus ir smurto artimoje aplinkoje atvejų. Tenka pripažinti, kad tiek rizikos vertinimas, tiek ekspertinis vertinimas yra atliekami automatiškai, formaliai, visiškai nesigilinant į realiai susiklosčiusią situaciją, nereikalaujant papildomos informacijos, ignoruojant tai, kad kita nagrinėjamos situacijos šalis nėra išklausyta. Dažnu atveju tai lemia nepagrįsto, neteisėto sprendimo taikyti Orderį priėmimą. Tą iliustruoja ir viena iš matytų situacijų, kada asmens atžvilgiu buvo paskirtas Orderis už tai, kad iš asmens mobilaus ryšio abonento buvo išsiųsta žinutė – „valkata buvai, valkata mirsi“, nors jokio tą dieną tiesioginio kontakto ir jokio tiesioginio konflikto tarp asmenų nebuvo, o buvę partneriai kartu negyvena ir nebeveda bendro ūkio beveik dvejus metus. Minimas Orderio skyrimo faktinis pagrindas asmeniui (kurio atžvilgiu buvo taikyta ši griežta priemonė, ribojanti ne tik prisiartinti prie buvusios partnerės, bet ir 15 dienų nesiartinti ir nebendrauti su savo mažamečiais vaikais) paaiškėjo tik iš teismo nutarties, kuria buvo panaikintas Orderis, konstatuojant, kad šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnai netinkamai įvertino faktinę situaciją bei smurto artimoje aplinkoje pavojaus riziką ir nepagrįstai paskyrė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį.

Praktika rodo, kad Orderis dažnu atveju tampa manipuliacijos priemone baigiantis šalių romantiniams santykiams ar prasidedant skyrybų procesui, tokiu būdu vienai ginčo šaliai siekiant nesąžiningai įgyti tam tikrą procesinį pranašumą procese.

Šios aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad tiek dabartiniam norminiam reglamentavimui, tiek Orderio taikymo procedūrai būtina skubi įstatyminė revizija, siekiant užtikrinti asmens, kurio atžvilgiu taikomas Orderis, teisę į teisingą teisinį procesą nuo pat jo pradžios – reglamentuojant institucijos pareigą: išklausyti abi galimo konflikto puses (numatant, kad tai gali būti neatliekama tik išskirtiniais ir išsamiai motyvuotais atvejais), Orderyje išsamiai aprašyti įvykio, dėl kurio yra skiriama ši priemonė, aplinkybes, išsamiai ir aiškiai motyvuoti tokios priemonės skyrimo pagrindą, nurodyti, kokių duomenų / įrodymų pagrindu ši priemonė yra skiriama. Kad ir kaip bebūtų, įstatymų leidėjas nesiima jokių veiksmų, kad būtų ištaisytos šios Orderio skyrimo, taikymo spragos ir būtų užtikrintas asmens teisės į teisingą procesą įgyvendinimas. Tačiau yra teikiamas naujas įstatymo projektas, kuriuo siūloma dar labiau riboti asmens teises bei nustatyti, kad asmeniui, kuriam pagal aukščiau aprašytą tvarką buvo paskirtas Orderis, neišduodamas / panaikinamas leidimas laikyti ginklus ar leidimas nešiotis ginklus iki 3 metų. Tokiu būdu, vis didėjant asmens teisių ribojimams, taikant Orderį, turėtų būti iš esmės peržiūrėta Orderio skyrimo tvarka – pavyzdžiui, numatyti, kad tokio Orderio paskyrimui per 3 dienas turi nutartimi pritarti (sankcionuoti) apylinkės teismas, kuris iki priimant sprendimą turėtų suteikti teisę asmeniui, kurio atžvilgiu skiriama ši priemonė, pateikti žodžiu ar raštu paaiškinimus. Tik tokiu būdu būtų užtikrintas šio proceso teisingumas ir teisėtumas, būtų išvengta tokios priemonės taikymo klaidų, užtikrintas asmens teisių įgyvendinimas. Visgi pripažįstama, kad kol kas tai nėra įstatymų leidėjo siekis.