Smurto ir priekabiavimo prevencija: kaip verslo praktikos gali būti pritaikytos sporte?

Smurtas ir priekabiavimas nėra vien tik biurų problema – skandalas Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje priminė, kad ši realybė egzistuoja ir sporto aplinkoje, kur hierarchiniai santykiai ir didelis emocinis krūvis gali sukurti palankias sąlygas netinkamam elgesiui. Versle ir viešo sektoriaus įmonėse įgyvendinamos prevencijos priemonės tampa vis griežtesnės, tačiau sporte šios iniciatyvos dar nėra taip plačiai taikomos. Šių metų sausio 1 d. įsigaliojęs Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašas numato aiškias taisykles, kurios įpareigoja organizacijas užtikrinti saugią aplinką.

Sporto pasaulyje ši problema dažnai ignoruojama arba viešai atskleidžiama tik po skandalų. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas pabrėžia, kad visos sporto organizacijos turėtų turėti aiškią prevencijos politiką, elgesio kodeksus, sankcijų mechanizmus ir švietimo programas. Visgi, viešumoje pasirodantys atvejai rodo, kad šios priemonės dar nėra pakankamai veiksmingos. Kaip galima pritaikyti versle veikiančias prevencijos strategijas sporto ar kitose ne biurų aplinkose?

1. Aiškios politikos ir taisyklių nustatymas.

Versle smurto ir priekabiavimo netoleravimas yra įtvirtintas Darbo kodekse ir vidaus taisyklėse. Sporto organizacijos taip pat turi patvirtinti oficialias gaires, kurios aiškiai apibrėžtų, kas laikoma netinkamu elgesiu ir kokie veiksmai bus taikomi pažeidėjams. Šios taisyklės turėtų būti ne tik dokumentuose, bet ir nuolat viešinamos sporto bendruomenėje, kad visi būtų informuoti apie prevencijos priemones.

2. Kontrolės institucijos ir skundų nagrinėjimo mechanizmai.

Verslo sektoriuje Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vykdo prevencijos priemonių laikymosi kontrolę ir gali skirti baudas, jei jos nėra įgyvendinamos. Sporto aplinkoje turėtų veikti nepriklausomos institucijos, atsakingos už skundų tyrimą ir prevencinių priemonių užtikrinimą, kad sportininkai turėtų saugią erdvę pranešti apie galimus pažeidimus. Be to, būtina skatinti sportininkų pasitikėjimą institucijomis, kad jie drąsiai kreiptųsi pagalbos, jei susiduria su priekabiavimu ar smurtu.

3. Privalomi mokymai ir švietimas.

Darbo aplinkoje organizuojami mokymai padeda darbuotojams atpažinti priekabiavimą ir smurtą. Sporte taip pat būtina rengti specializuotus mokymus, skirtus treneriams, sportininkams ir administracijos darbuotojams, kad visi žinotų savo teises ir pareigas. Ypatingai svarbu, kad šie mokymai būtų praktiniai – įtraukiant realius pavyzdžius, interaktyvius užsiėmimus ir diskusijas, leidžiančias sporto bendruomenei įsigilinti į problemos mastą.

4. Psichologinės pagalbos ir anonimiškumo užtikrinimas.

VDI taip pat rekomenduoja organizacijoms siūlyti psichologinę pagalbą darbuotojams. Sporto organizacijos turėtų įgyvendinti psichologinės pagalbos programas, kurios padėtų sportininkams jaustis saugiai ir užtikrintų anonimiškus būdus pranešti apie patirtą priekabiavimą. Be to, svarbu sukurti saugią erdvę, kurioje sportininkai galėtų išsakyti savo patirtis be baimės būti atstumti ar nuvertinti.

5. Aiški reakcija į pažeidimus.

Sporto organizacijos, kaip ir verslas, turėtų įdiegti aiškias procedūras pažeidimų nagrinėjimui: pradedant išsamiais pranešimų tyrimais ir baigiant konkrečiomis sankcijomis – nuo įspėjimų iki darbo santykių nutraukimo ar teisinių pasekmių. Reikalingas ne tik skundų nagrinėjimas, bet ir nuolatinis prevencijos priemonių tobulinimas, kad smurto ir priekabiavimo atvejai būtų užkertami dar prieš jiems įvykstant.

6. Socialinės atsakomybės didinimas.

Sporto organizacijos, viešasis sektorius ir verslas privalo aktyviai dalyvauti kuriant pagarbią darbo ir veiklos aplinką. Reikalingos ne tik vidaus politikos ir taisyklės, bet ir vieši pareiškimai, skatinantys nulinę toleranciją smurtui bei priekabiavimui. Svarbu įtraukti ir rėmėjus bei partnerius, kurie taip pat turėtų remti skaidrias ir etiškas veiklos praktikas.

7. Ilgalaikių pokyčių skatinimas.

Norint, kad prevencijos priemonės būtų veiksmingos, būtina nuolat jas vertinti ir tobulinti. Sporto organizacijos, kaip ir verslas, turi įsipareigoti ne tik reaguoti į incidentus, bet ir nuolat kurti kultūrą, kurioje prevencija būtų prioritetas. Tai apima reguliarias apklausas, naujų iniciatyvų diegimą ir aktyvų sporto bendruomenės įtraukimą į diskusijas apie saugią aplinką.

Tad ko iš naujų reikalavimų smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai turi pasimokyti sportininkai?

Ši prevencija yra ne tik juridinė pareiga, bet ir būtina sąlyga sveikai darbo ir sporto aplinkai. Viešasis sektorius, verslas ir sporto organizacijos privalo užtikrinti saugią aplinką visiems, o nesilaikymas šių reikalavimų gali turėti rimtų teisinių ir reputacinių pasekmių. Prevencinės priemonės turi būti nuolat peržiūrimos ir tobulinamos, o organizacijos – įsipareigoti sukurti kultūrą, kurioje kiekvienas jaustųsi gerbiamas ir saugus.