Straipsnių ciklas „Bendruomeninė energetika – ateities vizija“, pirma dalis. Energetikos bendrijų konceptas

Jau kelis dešimtmečius Senajame žemyne gyvuojantis energetinių bendrijų modelis pradeda populiarėti ir Lietuvoje. Straipsnių ciklo „Bendruomeninė energetika – ateities vizija“ tikslas – supažindinti su energetinių bendrijų lietuviškuoju modeliu, dalyvavimo jame perspektyvomis bei esminiais teisiniais aspektais.

Pirmosios nuostatos, reguliuojančios energetinių bendrijų veiklą į Lietuvos teisės sistemą, integruotos 2020 metų pradžioje, priėmus Elektros energetikos įstatymo ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus. Nustatyti bendrijų tikslai, dalyviams keliami kriterijai, veiklos sritys ir kiti pagrindiniai klausimai. Nors energetinių bendrijų konceptas egzistuoja jau keletą metų, teisinė bazė vis dar gana chaotiška – pastebimas įstatymų ir poįstatyminių aktų nesuderinamumas. Natūralu, kad šis chaosas yra sprendžiamas teisėkūros lygmenyje, vykstant diskusijoms tarp institucijų. Visgi, dėl paminėtų priežasčių pastebimas ir informacijos apie energetinių bendrijų naudą trūkumas viešojoje erdvėje, o tai yra vienas iš motyvų, lemiančių pasyvų bendrijų steigimą. Straipsnių ciklu siekiame prisidėti ir prie informacijos trūkumo viešojoje erdvėje problematikos sprendimo.

Kas yra energetinės bendrijos?

Energetinės bendrijos yra laisvo dalyvavimo principu paremtos įmonės, galinčios verstis energijos gamyba, prekyba ir kitomis veiklomis energetikos sektoriuje. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja 2 energetinių bendrijų modeliai: piliečių energetikos bendrijos ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, energetinės bendrijos statusas šiuo metu yra suteiktas tik 9 įmonėms, visos jos įsteigtos 2023 metais. Tai tik patvirtina Lietuvos energetinių bendrijų rinkos eros pradžią.

Kuo ypatingas energetinės bendrijos statusas?

Energetinės bendrijos yra Europos Sąjungos pasirinkta, teisiškai reglamentuota priemonė, kuria siekiama skatinti perėjimą į žaliąją energetiką, bendruomeninių socialinių naudų kūrimą ir kt. Atitinkamai, valstybės narės, įskaitant Lietuvą, yra įpareigotos imtis priemonių, skatinančių atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų vystymą. Praktikoje toks skatinimas apima finansavimo skyrimą, biurokratinių kliūčių šalinimą, lengvatas mokesčiams, leidimų gavimo procedūroms ar prisijungimui prie skirstymo tinklų bei kitų skatinimo priemonių diegimą.

Kalbant apie praktinį skatinimo priemonių diegimą, Lietuvoje jau buvo paskelbti keletas finansavimo projektų, kuriuose galėjo dalyvauti energetikos bendrijos. Siekiant sumažinti biurokratines kliūtis bendrijoms įsisteigti, nustatytas konkretus, sąlyginai trumpas, 1 mėnesio bendrijos statuso suteikimo terminas. Atsinaujinančių išteklių energetikos bendrijoms sudaroma galimybė dalyvauti aukcione (skatinamoji priemonė) nesilaikant papildomų reikalavimų, taikomų bendrijos statuso neturinčioms įmonėms. Taip pat, kaip skatinimo priemonė, nustatytos investicijos iš valstybės biudžeto ir Klimato kaitos programos lėšų, skirtos įsigyti naujus atsinaujinančius išteklius naudojančius energijos gamybos įrenginius. Tai keletas teisėkūros pavyzdžių, kuriuose atsispindi bendrijos statuso suteikiamos privilegijos. Tikėtina, kad ateityje šių pavyzdžių tik daugės.

Diskutuojant apie energetikos bendrijas, verta paminėti ir perspektyvias finansavimo galimybes. Jos dažnu atveju yra laikomos pagrindiniu projekto inicijavimo motyvatoriu bei įgyvendinamumo rodikliu. Platus energetinių bendrijų visuomenei kuriamų naudų portfelis sudaro palankias sąlygas viešojo finansavimo skyrimui. Juolab, energetinės bendrijos patrauklios ir privatiems investuotojams, orientuotiems į žaliosios energetikos vystymą.

Kokias naudas gali gauti energetinių bendrijų dalyviai?

Energetinių bendrijų teikiamų naudų sąrašas yra platus, apimantis tiek globalinę, tiek regioninę, tiek individualią naudą žmogui. Dabar trumpai aptarkime keletą praktinių naudų, kurias gauna energetinių bendrijų dalyviai (fiziniai ir juridiniai asmenys):

Nauda Nr. 1 – galimybė pačiam gaminti elektros ir / arba šilumos energiją. Pagaminta energija gali būti naudojama dalyvių individualių ūkių ir bendrosioms reikmėms. Kitaip tariant, sukuriama galimybė sumažinti energijos vartojimo kaštus.

Nauda Nr. 2 – galimybė pagamintos energijos perteklių kaupti kaupimo įrenginiuose, jį parduoti ir taip gauti pajamų. Taigi, bendrija gali tapti aktyviu žaidėju energetikos rinkoje. Pabrėžtina, kad bendrijų tikslas nėra komercinės naudos, pelno siekimas. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad ekonominė nauda negali būti sukuriama. Pavyzdžiui, gautos pajamos gali būti relokuotos į pačios energetinės bendrijos plėtrą ar bendruomenės infrastruktūros vystymą.

Nauda Nr. 3 – galimybė sumažinti kaštus, mokamus už savivaldybės teikiamas paslaugas. Savivaldybės taip pat turi teisę būti bendrijų dalyvėmis. Pavyzdžiui, savivaldybei dalyvaujant energetinės bendrijos veikloje, bendrijoje pagaminta elektra gali būti naudojama savivaldybės valdomame vaikų darželyje, proporcingai sumažinant teikiamų paslaugų įkainius savivaldybės gyventojams.

Verta skirti daugiau dėmesio savivaldybių dalyvavimo aptarimui, mat užsienio praktikoje neretu atveju būtent savivaldybės yra pagrindinės energetinių bendrijų dalyvės. Puikus pavyzdys kaimyninėje Lenkijoje – Michałowo projektas, kuriuo savivaldybė perpus sumažino baseino ir mokyklos komplekso šildymo išlaidas. Taip pat Latvijos Marupės savivaldybės, save pristatančios „žaliąja savivaldybe“, projekto pavyzdys, kurio 85 % finansavimo sudarė Europos Sąjungos lėšos.

Manytina, kad didesnis savivaldybių įsitraukimas į energetinių bendrijų projektus Lietuvoje galėtų turėti didelės naudos, todėl yra skatintinas. Pirmiausia, savivaldybių dalyvavimas suteikia patikimumo svorio visam projektui bei motyvuoja jungtis kitus juridinius ir fizinius asmenis. Savivaldybių dalyvavimo pranašumas pasireiškia ir tuo, kad bendrijų projektų vystymas gali būti pasitelkiamas įgyvendinant savivaldybės žaliojo kurso, bendruomeniškumo skatinimo bei socialinių naudų kūrimo tikslus. Kaip ir minėta, pagaminta energija gali būti panaudojama savivaldybės pastatų (mokyklų, ligoninių, bibliotekų, socialinių būstų) šildymui ar elektros energijos poreikių tenkinimui. O gautos investicijos gali būti nukreiptos į infrastruktūros gerinimą. Juolab, savivaldybės turi nenaudojamas erdves (pastatus, žemes sklypus), kurie gali būti išnaudojami elektrinių įrengimui.

Nauda Nr. 4 – naujų darbo vietų bendruomenėje sukūrimas. Energetinė bendrija, priklausomai nuo pastarosios dydžio, finansinių galimybių, gali tapti potencialiu darbdaviu.

Kokia yra energetinių bendrijų perspektyva Lietuvoje?

Kaip matome, energetinių bendrijų konceptas iš idėjinės, nors ir iš lėto, bet įgauna praktinę formą. Lietuva šiuo metu yra energetinių bendrijų teisinės bazės gryninimo, tobulinimo kelyje. O šiais metais, tikėtina, turėtų pasirodyti ir pirmieji į energetines bendrijas nukreipti finansavimo projektai, kurie, tikėtina, padės suformuoti gerosios praktikos pavyzdžius, skatinančius energetinių bendrijų steigimą.

Įvertinus plėtros tendencijas užsienio praktikoje, Lietuva yra tik pradiniame koncepto „įdiegimo“ etape, t. y. šiuo metu vykdo Europos Sąjungos reguliavimo perkėlimą į nacionalinę teisę, sampratų įtvirtinimą, dalyvių monitoringo įvedimą. Vėlesnėse stadijose bus diegiamos plėtrą skatinančios sistemos, įskaitant paramos schemas. Galime daryti prielaidą, jog po kelerių metų ir Lietuvoje išvysime konkrečias finansavimo schemas, programas, steigimo gaires bei kitų skatinamųjų priemonių augimą. Teisinis chaosas pradiniame koncepto „įdiegimo“ etape yra natūralus, o ateityje, norisi tikėti, teisinio aiškumo daugės taip supaprastinant bendrijų veiklos vystymą. Tad potencialo yra daug.

Todėl raginame domėtis energetinių bendrijų tema, teisėkūros naujovėmis, skelbiamais finansavimo projektais ir kitomis skatinimo priemonėmis. Svarbu suprasti, kad dalyvavimas besiformuojančioje rinkoje leidžia aktyviai veikti pastarosios kūrime ar net prisidėti prie teisėkūros proceso. Nors teisinio ir praktinio neaiškumo vis dar yra daug, neverta bijoti steigti bendrijas, vystyti pilotinius projektus ir naudotis jų teikiamomis naudomis. Tai yra investicija į žaliąją ateities energetiką, savo aplinkos gerbūvį ir mažėjančius pragyvenimo kaštus. Kaip ir su visomis investicijomis, kuo anksčiau investuojama, greičiau matoma investicijų grąža.

Kitame straipsnyje advokatų profesinės bendrijos „Constat“ ekspertai apžvelgs piliečių energetikos bendrijos modelį, veiklos galimybes bei aktualiausius teisinio reguliavimo aspektus.