Tylėjimas – auksas. Arba kodėl geriau su policijos pareigūnais nesišnekučiuoti

Holivudo kino filmuose dažnai išgirstame sulaikomam asmeniui teisėsaugos pareigūno ištariamą frazę: „Turite teisę tylėti. Viskas, ką pasakysite, bus panaudota prieš jus teisme“. Tokiu būdu jau sulaikymo momentu asmeniui yra pasufleruojama neduoti jokių paaiškinimų ar parodymų (taip pat ir parodymų prieš save). Šiame straipsnyje nesigilinsime į anglosaksų teisinės sistemos ypatumus, bet aptarsime, kaip ši asmens teisė yra užtikrinama mūsų valstybės teisės kasdienybėje.

Lietuvoje teisės išaiškinamos vėliau

Dažnai pasitaiko, kai į įvykio (iškvietimo) vietą atvykę policijos pareigūnai, neišaiškinę minimos asmens teisės, faktiškai sulaikytam asmeniui užduoda su įvykiu susijusius klausimus, neformaliai, nepildant apklausos protokolų apklausia kitus šeimos narius, artimuosius. Tokiu atveju svarbus klausimas – ar asmens neoficialios apklausos metu policijos pareigūnui išsakytos frazės, duoti paaiškinimai apie įvykio aplinkybes ar net prisipažinimas gali būti pripažinti įrodymais, grindžiant asmens kaltę? Nors galiojantis teisinis reglamentavimas įpareigoja teisėsaugos pareigūnus išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir užtikrinti galimybę jomis naudotis, tačiau realybėje tai įvyksta tik proceso eigoje.

Kaip „Turite teisę tylėti“ įtvirtintas Lietuvos teisėje? Versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius draudžia LR Konstitucija (31 straipsnis). Draudimo versti duoti parodymus prieš save (katu ir prieš savo šeimos narius ir artimus giminaičius) principas taip pat įtvirtintas LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 dalyje ir yra viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. Teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija).

Bet kokį bendravimą laikykite oficialiu

Tarptautinio teismo praktikoje teisės tylėti ir neduoti parodymų prieš save pažeidimu laikomi atvejai, kai panaudojama prievarta, siekiant gauti informacijos; kai prievarta išgauta informacija ne baudžiamojo proceso kontekste yra panaudojama vėliau prieš tą asmenį iškeltoje baudžiamojoje byloje; kai pasitelkiamos gudrybės išgauti informacijai, kurios valstybės pareigūnai negali išgauti apklausos metu, nes įtariamasis (kaltinamasis) pasinaudoja savo teisėmis, įskaitant teisę tylėti.

Dėl šių aplinkybių Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) kai kuriose bylose yra įvertinęs neformalius pareigūnų pokalbius ir pažymėjęs, kad tokia praktika kelia susirūpinimą dėl asmens gynybos teisių ir teisės neduoti parodymų prieš save apsaugos. Todėl, pagal EŽTT, bet koks sulaikyto ar suimto asmens ir policijos pareigūnų pokalbis turi būti traktuojamas kaip oficialus.

Tik teisėtais būdais gauti tyrimo duomenys teismo gali būti pripažinti tinkamais bylos įrodymais. BPK 182-189 straipsniuose reglamentuota konkreti asmenų apklausos eigos ir duodamų paaiškinimų fiksavimo tvarka, forma. Reikalaujama, kad prieš apklausą asmeniui būtų privalomai išaiškinamos jo teisės, o asmens paaiškinimai fiksuojami specialios formos protokole. Atitinkamai, apklausas pareigūnai turi atlikti BPK nustatyta tvarka, užtikrinant šio asmens teises.

Spręsdamas, ar bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nustatytais veiksmais.

Niekas už liežuvio netempė

Minimą norminį reglamentavimą ir teisinę praktiką, mano vertinimu, visiškai atitiko anksčiau kasacinio teismo šiuo klausimu formuota teisminė praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ankstesnėse nutartyse yra konstatavęs, kad faktiškai sulaikyto ar įtariamo padarius nusikaltimą asmens parodymai, be kita ko, ir „atviri prisipažinimai“ arba tokio asmens „neformalių pokalbių“ su pareigūnais metu gauti duomenys, nepripažįstami įrodymais ir jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Dažnu atveju tai yra susiję su asmens atvirumu faktinio sulaikymo metu, bet tokios „apklausos“ tinkamai neįforminamos ir iš pareigūnų pusės pažeidžiamas BPK. Tokios pozicijos LAT laikėsi kasacinėse nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2013, 2K-233-788/2016, 2K-120-976/2019, 2K-6-976/2022 ir kitose.

Visgi, LAT paskutiniu metu priimamomis nutartimis teismų praktiką analizuojamu klausimu pakreipė kiek kita linkme.

2024 m. priimtose nutartyse (kasacinėse bylose Nr. 2K-8-976/2024, 2K-237-976/2024 ir kitose) Teismas nurodė, kad teisė tylėti ir teisė į gynėją paprastai nepažeidžiama, jei asmuo savo noru pateikia informaciją pareigūnams. Tai įvyksta, kai asmuo nėra sulaikytas, jo veiksmai nėra reikšmingai apriboti, nėra daromas spaudimas, o pareigūnai neturi tikslo neoficialiai gauti prieš jį nukreiptos informacijos – jie tik atlieka įprastus pirminius veiksmus įvykio vietoje. Kitaip tariant – asmuo kalba, nors niekas už liežuvio netempia.

Pareigūnai gali tapti liudytojais jūsų byloje

Kasacinio teismo vertinimu, pirminių klausimų uždavimas situacijoje, kai asmuo sulaikomas nusikaltimo vietoje, pats savaime nepripažįstamas neleistina neformalia faktine įtariamo asmens apklausa. Tačiau ar toks pareigūnų bendravimas su asmeniu nepažeidė draudimo versti duoti parodymus prieš save? LAT formuluoja šias taisykles: kiekvienu konkrečiu atveju svarbu išsamiai išanalizuoti visą susidariusią situaciją, klausimų pobūdį, bendravimo trukmę ir apimtį, pareigūnų elgesį sulaikymo metu, kitus kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikšmingus veiksnius. Svarbu nustatyti, ar asmuo nebuvo kokiu nors būdu verčiamas duoti parodymų, ar nebuvo klaidinamas dėl savo teisinės padėties ir pan.

Pasitaiko, kad sulaikymo metu su įtariamuoju (teisiamuoju) bendravę pareigūnai vėliau tampa liudytojais jo byloje. Tai įvyksta ir praėjus daug laiko nuo įvykio, o liudytojai pateikia ir jų prisimenamas sulaikymo aplinkybes, pokalbius. Taip aukščiau aptartos kasacinio teismo taisyklės dėl asmens teisės neduoti prieš save parodymus pažeidimo nustatymo tampa faktiškai neįgyvendinamos. Be to, teisminėje praktikoje teismai dažnu atveju neatsižvelgia į asmens psichologinę ir fiziologinę būklę neformalaus bendravimo su teisėsaugos pareigūnais metu (pvz., dėl patirto streso įvykio metu, išgąsčio; asmens apsvaigimo įvairiomis medžiagomis ir pan.).

Taigi, Jūs turite teisę atvirai bendrauti su teisėsaugos pareigūnais, atvykusiais į iškvietimo vietą ar sulaikymo metu, tačiau prisiminkite, kad visa tai, ką jūs papasakosite, vėliau gali būti panaudota prieš jus, jūsų šeimos narius ar artimuosius, nepriklausomai nuo to, ar jums buvo išaiškinta teisė tylėti, ir nepriklausomai nuo to, kad jūsų paaiškinimai ir išsakyti teiginiai nebuvo tinkamai užfiksuoti oficialios apklausos protokole.