Verslas ne visada įsivertina DI klaidų kainą

Dirbtinis intelektas (DI) verslui duoda vis daugiau apčiuopiamos finansinės naudos. Technologijų bendrovės NVIDIA 2026 m. tyrimo duomenimis, 88% apklaustųjų nurodė, kad DI prisidėjo prie pajamų augimo, o 87% – prie sąnaudų mažinimo. Tačiau „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2027 m. pabaigos daugiau kaip 40% autonominių DI agentų projektų bus nutraukti dėl augančių sąnaudų, neaiškios verslo vertės ar nepakankamos rizikų kontrolės.

Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ teisininkai pastebi, kad verslas, investuodamas į DI, ne visada įvertina ir teisines rizikas – nuo asmens duomenų bei komercinių paslapčių apsaugos iki atsakomybės už automatizuotus sprendimus. Dalis šių klausimų iškyla tada, kai sistema jau įdiegta, nors pavėluoti sprendimai gali pareikalauti papildomų investicijų ar sukelti ginčų su klientais.

DI projektai pradedami nežinant vertės verslui

„Constat“ advokatas Tomas Tobulevičius pastebi, kad įmonės dažnai pirmiausia investuoja į DI technologiją, o teisines rizikas įvertina tik pradėjusios ją diegti.

„Verslas gana dažnai pirmiausia įdiegia DI, o tik vėliau pradeda aiškintis, ar legalu ją naudoti taip, kaip sumanė. Neretai paaiškėja, kad reikia keisti sutartis, peržiūrėti duomenų naudojimą. Tokie pakeitimai kainuoja, todėl teisines rizikas būtina įvertinti dar prieš pradedant projektą. Jos yra investicijos dalis“, – sako advokatas.

Panašią problemą iš technologijų diegimo pusės įžvelgia DI sprendimų ekspertas Irmantas Metrikis. Pasak jo, įmonės dažnai nori diegti DI dar aiškiai neapsibrėžusios, kokią verslo problemą juo spręs.

„Vadovybė mato, kad konkurentai investuoja į DI, ir nori tokio pat sprendimo. Tačiau pradėti reikėtų nuo verslo proceso: kur prarandame laiką, kiek tai kainuoja ir kaip matuosime rezultatą. Tik tuomet galima spręsti, kokia DI technologija yra tinkamiausia ir ar DI iš vis gali išspręsti šią problemą“, – teigia jis.

T. Tobulevičius savo ruoštu atkreipia dėmesį, kad net ir ekonomiškai pagrįstas DI projektas gali susidurti su teisiniais apribojimais. Pavyzdžiui, teisėtai surinktus klientų ar darbuotojų duomenis ne visada galima panaudoti naujai DI analitikos sistemai.

Suteikiama per daug teisių

Prasidėjus DI bumui, technologija daugiausia padėdavo rengti tekstus ar analizuoti informaciją, o dabar DI agentams patikimos užduotys, kurioms atlikti jie veikia savarankiškai. Tuo metu ir verta išsiaiškinti, kiek sprendimų ir kokias prieigos teises agentams galima suteikti.

„MaconkoTech“ vadovas Tomas Maconko pastebi, kad įmonės ne visada įvertina skirtumą tarp DI, kuris tik pateikia pasiūlymą darbuotojui, ir sistemos, kuri gali pati išsiųsti laišką klientui, pakeisti užsakymą ar atlikti operaciją duomenų bazėje.

„Jei sistema gali savarankiškai keisti duomenis ar vykdyti veiksmus, klaidų pasekmės gali būti labai rimtos. Todėl svarbu iš anksto nustatyti, ką DI leidžiama daryti be žmogaus patvirtinimo“, – aiškina ekspertas.

Kokios gali būti pasekmės, parodė 2026 m. JAV technologijų bendrovės „PocketOS“ incidentas. Programavimo užduotį vykdęs DI agentas per devynias sekundes ištrynė veikiančios sistemos duomenų bazę ir su ja susijusias atsargines kopijas. Dėl to sutriko automobilių nuomos bendrovių, kurios naudojosi „PocketOS“ paslaugomis, veikla. Duomenis teko atkurti iš senesnės kopijos ir kitų šaltinių, įskaitant mokėjimų bei užsakymų įrašus – visa tai vyko jau rankiniu būdu.

Advokatas T. Tobulevičius atkreipia dėmesį į kitą šios rizikos pusę – įmonės sutartinius įsipareigojimus. Net jei žalą sukėlė DI sistema, klientui atsakinga lieka ją naudojanti bendrovė.

Duomenų apsauga – daugiau nei BDAR

Pasak „Constat“ advokato, viena mažiausiai pastebimų DI naudojimo rizikų yra konfidencialios informacijos perdavimas.

Darbuotojui įkėlus kliento sutartį ar vidinį dokumentą į DI įrankį, svarbu žinoti, kur informacija saugoma, ar naudojama modeliui mokyti, kas gali ją peržiūrėti ir ar duomenys perduodami už Europos ekonominės erdvės ribų.

Verslas turi įvertinti ir komercinių paslapčių bei konfidencialumo susitarimų apsaugą. „Komercinė paslaptis nėra saugoma vien todėl, kad įmonė ją taip pavadino. Ginčo atveju svarbu įrodyti, kad buvo imtasi protingų priemonių informacijai apsaugoti. Jei nėra DI naudojimo taisyklių, darbuotojų mokymų ar prieigų kontrolės, tai padaryti gali būti gerokai sunkiau. Be to, klientui įsipareigojus neatskleisti informacijos tretiesiems asmenims, būtina įvertinti, ar jos perdavimas DI tiekėjui nepažeidžia šio įsipareigojimo“, – pažymi T. Tobulevičius.

Taupo valandas, bet didina kompetencijų poreikį

Įmonėms, kurios jau diegia DI sprendimus, kyla ir kita užduotis – užtikrinti, kad darbuotojai gebėtų šias sistemas tinkamai naudoti, prižiūrėti ir kontroliuoti.

Ši kryptis atsispindi ir Lietuvos 2026–2035 m. nacionalinėse DI strateginėse gairėse, kurias yra parengusi Inovacijų agentūra. Strategijoje DI plėtra tiesiogiai siejama su produktyvumu: vienam apdraustajam tenkančią pridėtinę vertę Lietuvoje siekiama padidinti nuo 47,2 tūkst. Eur 2024 m. iki 64,7 tūkst. Eur 2030 m. ir 78,5 tūkst. Eur 2035 m. Tai bendri šalies produktyvumo tikslai, kurių siekti numatoma ir plečiant DI naudojimą versle.

Kad automatizavimas gali duoti apčiuopiamų rezultatų, rodo projektavimo ir konsultacijų bendrovės „Sweco“ patirtis. Jos pristatytais duomenimis, per ketverius metus įgyvendinant 31 koordinuotą projektą procesų automatizavimas padėjo sutaupyti daugiau kaip 15 tūkst. darbo valandų. Bendrovė kartu investuoja į darbuotojų švietimą ir duomenų saugumą. DI jau taikomas ir kitose verslo srityse – technologijų bendrovė „Ondato“ jį naudoja tapatybės patikros sprendimuose bei vidiniuose procesuose.

„Constat“ advokatas T. Tobulevičius atkreipia dėmesį, kad didėjant DI savarankiškumui darbuotojų kompetencijų klausimas irgi tampa teisinės rizikos valdymo dalimi.

„Technologija gali sutaupyti tūkstančius darbo valandų, tačiau netinkamai ją naudojant užtenka vienos klaidos, kad dalis tos naudos būtų prarasta. Todėl darbuotojai turi suprasti, kokią informaciją gali patikėti DI, kada būtina patikrinti rezultatą ir kokių sprendimų negalima naudoti. Vadovai savo ruožtu turi užtikrinti, kad įmonėje būtų aiškios DI naudojimo taisyklės ir atsakomybės ribos“, – pažymi advokatas.