Verslo ir turto vertė ginčo akiratyje: kaip nustatomas teisingas atlygis

Kokia suma įvertintumėte savo verslą, jei prireiktų jį dalintis? Tokių situacijų „ištikus gyvenimui“ pasitaiko itin dažnai. Pavyzdžiui, tinkamą akcijų kainą nustatyti tenka vykdant privalomą mažųjų akcininkų akcijų išpirkimą, dalinantis verslus santuokos nutraukimo bylose, valstybei perimant žemę visuomenės poreikiams ar tinkamai už ją atlyginant bei kitais atvejais. Įdomus aspektas, kad ginčai kyla ne tik dėl vertės, bet ir dėl jos padidėjimo. Tad natūralu, kad ginčo etape visos pusės suinteresuotos išsiaiškinti, kas daugiau ar mažiau prisidėjo verslą ar turtą auginant.

Esate mažasis akcininkas. Kaip uždirbti ne per mažai?

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, akcininkas (ar akcininkai), valdantys ne mažiau kaip 95 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių bendrovės akcijų, turi teisę reikalauti, kad likę akcininkai privalomai parduotų jiems savo turimas balsavimo teisę suteikiančias akcijas. Tuo pačiu, mažumos akcininkas taip pat gali reikalauti, kad pagrindinis akcininkas ar akcininkai, valdantys bent 95 proc. akcijų, išpirktų jo turimas akcijas.

Kad akcijų išpirkimo procesas būtų teisingas, paprastai pasitelkiamas nepriklausomas turto vertintojas, kuris nustato objektyvią akcijų vertę. Tačiau jei šalys tarpusavyje sutaria dėl kainos, vertinimas gali būti ir neatliekamas.

Tačiau kur kas įdomesnės dalybos ištinka sutuoktinius, jei vienas iš jų (ar abu) valdo verslą. Įsivaizduokite situaciją: iki santuokos vienam iš sutuoktinių priklausė įmonė, kurią jis ar ji toliau vystė jau būdamas susituokęs. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad verslas – tai asmeninis turtas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas viskas ne taip paprasta.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas iki santuokos, tačiau bendrąja jungtine nuosavybe tampa tai, kas sukurta ar padidėjo santuokos metu – pavyzdžiui, iš verslo gautos pajamos ar jo vertės prieaugis. Kitaip tariant, jei įmonės vertė per santuokos metus išaugo, skyrybų atveju šis padidėjimas dalijamas perpus.

Tai reiškia, kad verslo savininkas po santuokos nutraukimo gali turėti pareigą išmokėti buvusiam sutuoktiniui kompensaciją, lygią pusei verslo vertės padidėjimo nuo santuokos pradžios iki jos pabaigos. Kad šis dydis būtų teisingai nustatytas, atliekamas profesionalus verslo vertinimas.

Turto dalybos itin dažnai ištinka ir dėl žemės nuosavybės. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymą, valstybė gali išpirkti privačią žemę iš savininkų, jei ji būtina visuomenės poreikiams – pavyzdžiui, keliams, inžineriniams tinklams ar kitiems viešiems projektams. Tokiu atveju Nacionalinė žemės tarnyba priima sprendimą dėl išpirkimo, o savininkui už žemę teisingai atlyginama.

Ką sako teismai?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad verslo vertės negalima nustatyti vien pagal audito išvadą ar buhalterinius duomenis. Audito ataskaita nėra prilyginama oficialiam turto ar verslo vertinimui, nes ji neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų kriterijų – joje nėra taikomi vertinimo metodai, pateikiama vertintojo nuomonė apie turto būklę ar tikėtiną rinkos vertę.

Sprendžiant dėl įmonės vertės ir jos pokyčių, reikia turėti omenyje, kad įmonė – tai ne tiesiog turto suma, o pelno siekiantis verslo objektas. Todėl vertinimui turi būti taikomi pajamų vertės (naudojimo) metodai. Buhalteriniai duomenys gali būti naudingi kaip papildomas šaltinis, padedantis įvertinti įmonės būklę, tačiau vien jų nepakanka nustatant tikrąją verslo vertę ar jos pasikeitimą.

Nesutariant geruoju, vertę nustato įstatymai

Grįžkime prie žemės nuosavybės klausimų. Kai privatus žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, jo savininkui turi būti teisingai atlyginta – ne tik už pačią žemę, bet ir už su paėmimu susijusias išlaidas. Žemės vertė nustatoma pagal jos pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą, atliekant individualų turto vertinimą pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus.

Turto ar verslo vertė nustatoma vadovaujantis ne tik Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, bet ir LR finansų ministro patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika.

Pagal įstatymą, vertinimas turi būti grindžiamas aiškiais principais – rinkos ekonomikos logika, sąžiningumu, teisingumu, protingumu ir nuosavybės neliečiamumu. Taip pat atsižvelgiama į pagrįstus lūkesčius, atsargumą ir alternatyvius turto panaudojimo būdus.

Pagrindinis vertinimo tikslas – nustatyti naudą, kurią galima gauti protingai naudojant, plėtojant ar disponuojant turtu ar verslu. Vertė gali būti nustatoma remiantis panašių sandorių kainomis rinkoje, turto sukūrimo ar atkūrimo sąnaudomis, gaunamomis pajamomis arba kitais tarptautiniuose ir Europos vertinimo standartuose numatytais pagrindais.

Vertinimas atliekamas laikantis šiuose standartuose ir Metodikoje nustatytų procedūrų bei tvarkos. Tokius vertinimus gali atlikti tik licencijuoti turto vertintojai, atitinkantys įstatymo reikalavimus.

Apibendrinant – verslas nėra vertinamas vien tik pagal audito išvadas ar buhalterinius duomenis. Turtas ir verslas yra vertinamas turto vertintojo pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus ir taikant atitinkamus metodus. Tam tikrais atvejais šalys gali susitarti dėl konkrečios turto ar verslo (akcijų) vertės, kaip, pavyzdžiui, akcijų išpirkimo atveju, verslo vertės padidėjimo kompensavimu santuokos nutraukimo bylose. Tačiau šalims nepavykus susitarti dėl tam tikros vertės arba, pavyzdžiui, paimant žemę visuomenės poreikiams tenkinti, turto ar verslo vertė nustatoma remiantis aiškia teisės aktuose nustatyta tvarka.