Viktorija Prakapaitė, advokatų profesinė bendrija „Constat“
2023 m. birželio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimams, buvo sušvelninta baudžiamoji atsakomybė už daugelį turtinių, mokestinių nusikalstamų veikų, sureglamentuotos naujos vertinės (kvalifikuojančios) ribos, nuo kurių kyla baudžiamoji atsakomybė ar veika pripažįstama kaip kvalifikuotas (sunkesnis) nusikaltimas.
Pirmiausia, buvo pakeistos baudžiamosios atsakomybės kilimo (atsiradimo) ir nusikalstamų veikų kvalifikuojančių sudėčių požymių ribos, susijusios su nusikalstama veika padaromos žalos dydžiu (MGL). Pažymėtina, kad apatinė turto vertės riba, skirianti baudžiamąjį nusižengimą nuo administracinio nusižengimo, liko tokia pati – 3 MGL (150 Eur) dydžio. Anksčiau numatyto nedidelės vertės 5 MGL (250 Eur) riba pakeista į 10 MGL (500 Eur) turto dydžio ribą. Kitaip tariant, nedidelės vertės turtu yra laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, bei tokiu atveju asmens veiksmai paprastai kvalifikuojami kaip baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, pagal BK 178 str. 5 d.). Taip pat nuo 250 MGL (12 500 Eur) iki 900 MGL (45 000 Eur) padidinta turto vertės riba, nuo kurios taikomas labai didelės vertės kvalifikuojantis požymis turtiniuose nusikaltimuose. Atitinkamai įstatymų leidėjui ženkliai padidinus didelės turto vertės ribą, kai kurios nusikalstamos veikos, iki kodekso pakeitimų kvalifikuotos pagal šį požymį, nesieks naujai nustatyto didelės turto vertės maksimalios ribos, todėl turės būti perkvalifikuojamos į kitas BK straipsnio dalis, numatančias švelnesnę baudžiamąją atsakomybę, o kartu ir bausmę (pvz., perkvalifikuojant asmens veiksmus iš anksčiau galiojusios BK 178 str. 3 d. (sunkus nusikaltimas) į dabar galiojančią BK 178 str. 3 d. (apysunkis nusikaltimas)).
BK pakeitimu buvo dekriminalizuotos kai kurios nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, BK 201 straipsnyje yra dekriminalizuota nusikalstama veika, susijusi su alkoholinių gėrimų gamybos įrangos gaminimu, laikymu, gabenimu ar realizavimu, turtinės žalos padarymo apgaule. Taip pat paminėtina, jog neteisėto žemėnaudos riboženklio pakeitimo nusikalstamos veikos buvo išbrauktos iš BK įtvirtintų nusikalstamų veikų sąrašo.
Be to, lyginant su anksčiau galiojusiu baudžiamuoju įstatymu, dabar nustatomas daug platesnis, su laisvės atėmimu nesusijusių, bausmių taikymas. Vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo, turto iššvaistymo ir kitų nusikalstamų veikų straipsniuose pakeitimais buvo įtvirtinta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė – bauda. Atitinkamuose BK straipsniuose buvo sumažintos ir laisvės atėmimo bausmės maksimalios ribos, pavyzdžiui, BK 183 str. 2 d. maksimali laisvės atėmimo bausmės riba dabar numatyta 6 metai, kai anksčiau už didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimą buvo numatyta maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Aktualūs BK pakeitimai yra susiję ir su kontrabandos (BK 199 straipsnis) bei muitinės apgaulės (BK 1991 straipsnis) nusikalstamomis veikomis. Panaikintos BK 199 straipsnio 2 ir 4 dalys, baudžiamąją atsakomybę už šiose dalyse nurodytų daiktų ar medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną numato atitinkamos BK specialiosios normos pagal šių veikų pažeidimo (kėsinimosi) objektą, o taip pat įstatyme įtvirtinama, kad tam tikri daiktai ar medžiagos gali būti ne tik gabenami, bet ir siunčiami, kas taip pat gali sąlygoti asmens baudžiamąją atsakomybę. Be to, padidintos kontrabandą kvalifikuojančios MGL dydžio ribos, numatant, kad pagal BK 199 str. 1 dalį (apysunkis nusikaltimas) asmuo atsakys, jei per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jo gabenamų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršys 150 MGL (7500 Eur), bet neviršys 400 MGL (20 000 Eur), pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas) – nuo 400 MGL (20 000 Eur) iki 900 MGL (45 000 Eur), o griežčiausia numatyta laisvės atėmimo bausmė už kontrabandą (8 metai; sunkus nusikaltimas) bus galima tik asmenims, kurie per valstybės sieną gabens privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršys 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą. Taigi, buvo įvesta papildoma BK 199 str. 2 dalis, numatanti tarpinę kvalifikuotą kontrabandos sudėtį, nes iki baudžiamojo kodekso pakeitimų atsakomybė pagal BK 199 str. 3 d. buvo taikoma tais atvejais, kai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenami privalomi pateikti muitinei daiktai, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Analogiški pakeitimai yra priimti ir dėl BK 1991 straipsnyje (muitinės apgaulė) aprašytos nusikalstamos veikos, padidinant veiklą kvalifikuojančias MGL dydžio ribas, sąlygojančias asmens baudžiamąją atsakomybę.
Galima teigti, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai tam tikrais atvejais panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę ar kitu būdu lengvina veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Įsigalioję baudžiamojo kodekso pakeitimai apima labai didelį ratą baudžiamajame įstatyme aprašytų nusikalstamų veikų – nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams; nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai; nusikalstamas veikas finansų sistemai ir kitus nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus.
Šie baudžiamojo kodekso pakeitimai turi didelę reikšmę tiek asmenims, kurių atžvilgiu šiuo metu atliekami ikiteisminiai tyrimai už iki BK pakeitimų padarytas nusikalstamas veikas, tiek ir asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas ir buvo nuteisti, o apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo dar iki 2023 m. birželio 1 d. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal teismų praktiką, bausmę švelninantis yra toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį, pašalina papildomas bausmes, papildomas privalomas bausmes pakeičia į fakultatyvias. Remiantis tuo, asmenys, padarę nusikalstamą veiką iki šių BK pakeitimų, bausmę atliekantys asmenys, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų baudžiamosios atsakomybės ar paskirtos bausmės peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į BK pakeitimus ir vadovaujantis baudžiamojo įstatymo galiojimo atgal taisykle, tokie asmenys gali teikti prašymus teismui dėl jų padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, švelnesnės bausmės paskyrimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.
Atgal į sąrašą