Tomas Tobulevičius, advokatų profesinė bendrija „Constat“
Siekiant kuo efektyviau įgyvendinti bendrovės išsikeltus tikslus, jos akcininkai bei vadovai ieško tokio valdymo modelio pasirinkimo, kuris užtikrintų ne tik pakankamas akcininkų, kreditorių, darbuotojų ir kitų bendrovės veikla suinteresuotų asmenų teises, tačiau ir sumažintų kasdienėje veikloje iškylančias įmonės valdymo teisines rizikas.
Šiame straipsnyje trumpai apibūdinamos rizikos bei jų teisiniai sumažinimo būdai, susiję su bendrovės valdymo organų atsakomybės ir atskaitomybės didinimu, akcininkų teisių apsauga, valdymo organų pareigomis, jų sprendimų apribojimu ir kontrole.
Taigi, kokius pagrindinius teisinius patarimus, siekiant išvengti arba sumažinti bendrovės valdymo rizikas, galima pateikti?
- Bendrovės įstatuose numatyti valdymo organų kompetencijas;
- Bendrovės įstatuose ir/ar akcininkų sutartyse numatyti papildomus akcininkų sprendimų priėmimo mechanizmus;
- Bendrovei svarbių klausimų sprendimų priėmimas, papildomai numatant tokių sprendimų priėmimui ir/ar tvirtinimui būtiną antro asmens parašą;
- Atstovavimo instituto (prokūra) panaudojimas;
- Teisingas bendrovės banko sąskaitos valdymas.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas aiškiai reglamentuoja bendrovės valdymo organus, tai – direktorius ir bendrovės valdyba. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o valdyba – kolegialus valdymo organas. Valdybos narių išrinkimas eliminuoja tam tikras teisines rizikas, susijusias su vienasmenio organo (bendrovės vadovo) priimamais, dažnai nekontroliuojamais, sprendimais. Kadangi bendrovės valdyba yra kolegialus valdymo organas, ją sudaro ne mažiau nei 3 nariai, renkami ne ilgesniam nei 4 metų laikotarpiui. Paskirti bendrovės valdybos nariai iš savo tarpo renka pirmininką. Valdyba svarsto ir tvirtina svarbiausius su įmonės veikla susijusius klausimus, tokius kaip bendrovės valdymo struktūra ir darbuotojų pareigybes, pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka, bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus, dalyvavimo ir balsavimo visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo tvirtinimas, renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas.
Be to, valdyba prižiūri bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės vadovo veiklos. Akcinių bendrovių įstatymas numato galimybę praplėsti valdybos kompetencijas ir bendrovės įstatuose galima papildomai numatyti, jog valdyba gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir bendrovės vadovo veiklos priežiūros klausimus.
Patvirtinus bendrovės valdybą, eliminuojama bendrovės vadovo galimybė priimti tam tikrus sprendimus, susijusius su bendrovės turto valdymu, nes esant valdybai vadovas gali priimti tik tokius sprendimus dėl sandorių, kurie neviršija 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo dydžio. Didesnės vertės sandoriai – jau valdybos kompetencija.
Taigi, įstatuose numačius valdybos sudarymą, valdybai galima priskirti ne tik įstatymuose numatytas funkcijas, bet ir papildomas funkcijas, pavyzdžiui konkrečiai nurodyti, kurie valdybos nariai bus atsakingi už tam tikrą bendrovės valdymo sritį, pvz., finansų, marketingo, investicijų ir kt. Papildomai valdyba gali suformuoti tam tikrus komitetus – skyrimo, atlygio bei audito komitetus, kuriuose būtų sprendžiami klausimai, susiję su asmenų skyrimu į tam tikras pareigas, nustatoma bendrovės darbo užmokesčio politika ir vertinami bendrovės finansiniai rezultatai.
Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnis numato visuotinio akcininkų susirinkimo išimtinę teisę spręsti tam tikrus esminius, su bendrove susijusius, klausimus, tokius kaip įstatų keitimas, pelno (nuostolių) paskirstymas, valdybos narių rinkimas ir kt. Tačiau visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus įstatymuose ar bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jeigu pagal įstatymus tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jeigu pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos. Bendrovės akcininkai gali sudaryti akcininkų sutartį, kurioje iš anksto sutariamos ir aptariamos tam tikros balsavimo taisykles, pavyzdžiui, be konkretaus akcininko balso negalima priimti tam tikro sprendimo (ang. golden share), arba nusistatyti didesnes balsų daugumas tam tikriems sprendimams patvirtinti. Apibendrinant, iš anksto susitarę ir aptarę, kaip akcininkai priims skirtingus klausimus, bendrovės akcininkai gali išvengti bereikalingų ginčų ateityje.
Bendrovės įstatuose taip pat papildomai galima numatyti, kad priimant sprendimus dėl ypač svarbių klausimų, susijusių su bendrovės valdymu, tokių sprendimų priėmimas galimas tik esant antro asmens parašui. Pavyzdžiui, nurodant, kad tam tikrais klausimais ar tam tikrų sandorių pasirašymui bendrovės vardu veikia ne tik vadovas, bet būtinas ir antro (pvz., valdybos nario) parašas / patvirtinimas.
Kaip vienas iš teisinių mechanizmų, įgalinančių bendrovę sumažinti valdymo rizikas, minimas ir prokūros institutas.
Prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens verslu. Be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose. Prokūros suteikimas galimas tik tuomet, jeigu tokia galimybė yra numatyta bendrovės įstatuose.
Prokūrą išduoda bendrovės valdymo organas (vadovas, valdyba) ar juridinio asmens savininkas, arba jo įgaliotas asmuo. Paminėtina, kad prokūra gali būti išduodama keliems asmenims (bendroji prokūra). Tokiu atveju visi prokuristai privalo veikti kartu.
Skirtingai nei įgaliojimas, prokūra išduodama tik juridinio asmens ir tik tuomet, kai jo įstatuose numatytas prokuristo institutas. Paminėtina, kad prokūra privalo būti įregistruota juridinių asmenų registre. Civilinis kodeksas numato galimybę išduoti prokūrą, kuri būtų apribota juridinio asmens filialu, atitinkama juridinio asmens veiklos sritimi, aplinkybėmis, laiku ir teritorija. Taigi, prokūros suteikiamų įgaliojimų apimtis nėra tapati bendrovės vadovo įgaliojimų apimčiai, tačiau turi labai daug panašumų, nes įgalina atlikti tokius veiksmus, kuriuos paprastai atlieka bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu.
Jau minėtas antro parašo įvedimas į bendrovės valdymo struktūrą yra glaudžiai susijęs ir su bendrovės banko sąskaitos priežiūra, bendrovės atliekamų bankinių pavedimų papildomu tvirtinimu. Vienas iš būdų kontroliuoti bendrovės kasdieninėje veikloje daromus piniginius bankinius pavedimus yra įtvirtinimas taisyklės, kad, pavyzdžiui, nuo tam tikros sumos pavedimą privalo patvirtinti ne tik vadovas ir buhalteris, bet ir tam tikras valdybos narys (pvz., atsakingas už finansus). Įtvirtindami tokias papildomas priežiūros taisykles, bendrovės akcininkai apriboja galimybę vadovui piktnaudžiauti savo galiomis, užtikrina skaidresnę bendrovės veiklą, be to, iš dalies eliminuoja ir klaidų galimybę.
Visi paminėti teisiniai bendrovių valdymo rizikų mažinimo instrumentai padeda akcininkams, investuotojams, kreditoriams jaustis saugiau ir ramiau dėl savo investicijų. Be to, tokie sprendimai užtikrina ir vadovo bei valdybos funkcijų išgryninimą, šie asmenys aiškiau žino savo įgaliojimų ribas, sklandžiau sąveikauja tarpusavyje.
Atgal į sąrašą